Kauno viršūnė

Iš Alpinizmo vikis.
Pereiti į navigaciją Jump to search

1977 m. liepos 22 d.


Kauno viršūnė 5400 m Pietvakarių Pamyras, Šugnano kalnagūbris Tadžikija.Kauno viršūnė.jpg

1977 m į geologų ekspediciją Pamyre išvyko trys Kauno alpinistai ir vienas latvis. Ten jie įkopė į tris bevardes viršūnes, o vieną iš jų pavadino savo gimtojo miesto vardu.

Pirmojo įkopimo dalyviai:

Eugenijus Bajoras, g. 1953-02-20, Kaunas,
Romualdas Bajoras, g. 1954-12, Kaunas,
Kęstutis Virbalis, g. 1951-05-15, Kaunas,
Valdis Kikans g. Ryga.


Pirmaįkopėjų ataskaita:

K3.jpg K4.jpg

K5.jpg K6.jpg

K10.jpg K11.jpg

K12.jpg K13.jpg

K14.jpg


Įkopimo į Kauno viršūnę ataskaita Lietuvos čempionatui 2022 yra čia

Kauno viršūnė, 5440 m. Bendrieji duomenys

Įkopimo data: 2022.07.17

Klasė: Uolinė, aukštuminė.

Valstybė, kalnų rajonas: Tadžikistanas, Šugnano kalnagubris

Viršūnės pavadinimas ir aukštis: Kauno viršūnė 5440 m.

Dalyviai:

Ekspedicijos organizatorius: Alvydas Peištaras, Kęstutis Virbalis.

Alpinistai: Alvydas Peištaras (patyręs), Kęstutis Virbalis (patyręs), Girvydas Kulakauskas (patyręs), Ugnė Kilaitė (pradedantysis), Paulius Raišelis (patyręs), Milda Urbšytė (pradedantysis), Lina Baltrukonienė (patyręs), Eivydas Janušonis (patyręs), Justina Petrylaitė (patyręs) ,Gediminas Mickus (pradedantysis), Monika Juozėnaitė (patyręs), Karolis Talačka (patyręs), Valdemaras Ruzas (pradedantysis), Milda Repšytė (pradedantysis), Miglė Kaminskaitė (pradedantysis), Artūras Padriezas (pradedantysis), Eglė Žukienė (pradedantysis), Evaldas Andrijūnas (patyręs), Indrė Mačiulytė (pradedantysis), Tadas Čėsna (pradedantysis), Audrius Liuberskis (pradedantysis).


Maršruto informacija:

Maršruto pavadinimas ir sudėtingumo kategorija: Aukštuminis lipimas su daline uolinio maršruto atkarpa. Maršrutas buvo praliptas pirmą kartą.

Vertikalus aukščio skirtumas, maršruto ilgis ir bendras statumas: Viršūnės aukštis 5440 m. virš jūros lygio.

Starto vietos aukštis 3068 m. virš jūros lygio.

Maršruto ilgis 14,92 km.

Bendras įveiktas atstumas 55,25 km.

Atskirų techninių atkarpų ilgiai, charakteristika ir sudėtingumas:

1. Kelionė iki bazinės stovyklos (3755 m.): Kelias Chorog – Kinija startinis taškas, aukštis 3068 m. virš jūros lygio, kylame 5 bazinę stovyklą. Atstumas iki stovyklos 5,48 km. Maršrutas nesudėtingas, einama pramintais takais ir akmenynais, kelias nužymėtas akmeniais turais.

2. Aklimatizacijos diena 1 : Iš bazinės stovyklos visi ekspedicijos dalyviai kyla iki 3878 m. aukščio. Ant uolų vykdoma treniruotė su KKT įranga įveikinėjant nesudėtingus 4A maršrutus. Naudojama apatinės ir viršutinės saugos, kalami kaiščiai, panaudojami frendai ir trikamai. Po treniruotės leidžiamasi į bazinę stovyklą.

3. Aklimatizacijos diena 2 : Kylama į šlaitu nuobirynu, esančiu šalia bazinės stovyklos. Nuobirynas nestabilus, šaudantys akmenys. Dauguma dalyvių pakyla iki 4070 m. aukščio, ištvermingesnių dalyvių gurpė pakyla iki sniego ir ledyno, pasiekia 4527 m aukštį. Bendrsas atkrpos ilgis 4,94 km.

4. Poilsio diena : Per poilsio dieną 2 alpinistai dėl kalnų ligos palydimi į starto tašką. Bendras atkarpos ilgis 9,3 km ilgio (nusileidimas ir pakilimas).

5. Aklimatizacijos diena 3 : Pasidalinama į dvi grupes: Greitieji – 9 alpinistai, Ištvermingieji – 12 alpinistų. Greitieji daro žvalgybinį kopimą ir kitoje upės pusės esančią viršukalnę. Maršrutas nuklotas nuobirynų tarpais pakeičiant riedulynui. Prasidėjus sniegui galimybė eiti lengvu 3B, 4A uoliniu maršrutu. Pasiekiamas 4912 m. aukštis. Dėl laiko stokos ir viršūnės nematymo, nuspręsta netęsti šturmo ir leidžiamasi iki bazinės stovyklos. Atkarpos ilgis 5,59 km.

Ištvermingųjų grupė atlieka žvalgybą toliau kildami slėniu į viršų. Tikslas išžvalgyti teritoriją ir numatyti kelią iki Kauno viršūnės. Randama tarpinė stovykla, su gėlo vandens šaltiniu, smėlėtų išdžiūvusiu ežeriuku, kuris yra visškoje horizontalioje plokštumoje.Tolimesnis kelias į Kauno viršūnę nužymimas akmeniniais turais, nes aukščiau bazinės stovyklos toliau kelias baigiasi už ~ 1km. Pasiekiamas 4121 m. aukštis. Atkarpos ilgis 4,88 km.

6. Poilsio diena : Jokių įkopimu ar žvalgybos nedaroma.

7. KTU Ąžuolai viršūnės (5145 m.) šturmas 1 dalis : 9 alpinistai lipa morena ir nuobirynu iki 4353 m. Įrengiama tarpinė stovyklą, pastatoma akmeninė platforma, kad būtų galima miegoti horizontalioje padėtyje. Ilsimasi. Maršruto ilgis 2,99 km.

8. KTU Ąžuolai viršūnės (5145 m.) šturmas 2 dalis : Grupė toliau pasidalina į 2 dalis. Girvydo Kulakausko grupė pasuka į kairę ir kylą kuluaru į uolinį maršrutą. Pasiekus kuluaro viršų, toliau grupė tęsia kopimą 3B, 4A uoliniu maršrutu iki pat viršūnės.

Karolio Talačkos grupė kyla dešine kalno puse kuluaru snieginiu maršrutu. Nuo 4800 m. kylama lengvu 2B, 3A uoliniu maršrutu ir apeinamas tirsptantis sniegas ir upelis, kad išvengti šaudančių akmenų. Prie 5022 m. dedamasi alpinistinės katės ir lipama lengvu snieginiu mašrutu. Sniegas tvirtas ir drėgnas dėl šiltų ir saulėtų orų. Toliau iki viršūnės lipama snieginiu šlaitu. Grupių viršūnės šturmas prasikeičia 15 min. skirtumu. Bendra grupė sukrauna turą ir leidžiamasi iki tarpinės stovyklos snieginiu šlaitu (Karolio Talačkos grupės maršrutas). Pasiekus tarpinę stovyklą padaroma 2 val. pertrauka ir leidžiamasi iki bazinės stovyklos. Viso atkarpos ilgis 4,55 km.

9. Kauno viršūnės šturmas 1 dalis : Greitųjų grupė iš bazinės stovyklos kopia iki pirmosios tarpinės stovyklos link Kauno viršūnės ir pasiveja ištvermingųjų grupę. Pakylama į 4121 m aukštį. Atkarpos atstumas 4,88 km. Miegama ant išdžiūvusio ežero smėlėtos plokšumos.

10. Kauno viršūnės šturmas 2 dalis : Kylama į antrają tarpinę stovyklą šlaitu per nuobiryną. Pasukama į kitą kalnų slėnį ir laikomasi kairės pusės norint išvengti šaudančių akmenų. Randamas nestatus riedulynas su kalnų ežeriuku ir smėlėta aikštele, nusprendžiama įrengti tarpinę stovyklą. Pasiekiamas 4674 m. aukštis. Atkarpos atstumas 3,18 km.

11. Kauno viršūnės šturmas 3 dalis: Pasidalinama į dvi grupes: Greitiej - Iš antrosios tarpinės stovyklos kylama slėnio gale kairiame kalno šlaite esančiu kuluaru. Kadangi tai vakarinis šlaitasa, gruntas ir nuobirynas susitingdintas vandens ir tvirtas. Kopimas paprastas ir greitas. Išlipama ant kalno keteros, pasiekiamas 5072 m. aukštis. Nuspręsta šturmuoti šalia dešinėje esančią viršūnę. Ketera einama iki sniego ir ledo sienos, kopiama iki viršūnė. Panaudojama apatinė sauga ir užnešama virvė ant viršūnės, irengiamas saugos taškas. Naudodami žumarus ir ledkirčius alpinistai vienas po kito šturmuoja viršūnę. Visiems alpinistams užlipus ant viršūnės, sukraunamas turas ir paliekamas raištelis. Lietuvos Universitetui 100 viršūnės aukštis 5169 m. Aktarpos atstumas 1,18 km.

Leidžiamasi iki kuluaro išlipimo ant keteros. Nuo kuluaro, ketera keliaujama į kairę link Kauno viršūnės. Pakeliui sušturmuojama Kauno Vytis (5111 m.) viršūnė. Einama sniegu padengta plačia ketera. Priėjus viršūne sukilti reikia apie 50 vertikalių metrų 3B, 4A uoliniu maršrutu. Padarius 1 val. pertrauką toliau ketera ir uoliniu maršrutu judama link Kauno viršūnės. Likus 100 metrų iki viršūnėmis kylama 3B, 4A uoliniu maršrutu.

Ištvermingieji – iš antrosios tarpinės stovyklos kairuoju kalno šlaitu kopia kuluaru per nuobiryną link keteros. Išlipę kuluaru šturmuoja dešiniau esančią Kauno Vytis (5111 m.) viršūnę 3B, 4A uoliniu maršrutu. Toliau juda judama link Kauno viršūnės. Likus 100 metrų iki viršūnėmis kylama 3B, 4A uoliniu maršrutu. Abi grupės susitikusios ant Kauno viršūnės pastato turą ir palieka raštelį. Pasiektas 5440 m. aukštis.

Pasidalinama į dvi grupes su 10 min. tarpu leidžiamasi tarp Kauno ir Kauno Vyčio viršūnių esančiu kuluaru skirtingomis pusėmis. Tikslas išvengti akmenų griūties ir nesužeisti alpinistų. Grįžtama į antrąją tarpinę stovyklą nakvynei. Įveiktas atstumas 3,3 km.

12. Grįžimas į bazinę stovyklą. Visi Kauno viršūnės šturmo alpinistai leidžiasi iki pirmosios tarpinės stovyklos, pasiimti paliktos įrangos. Tą pačią dieną leidžiamasi iki bazinės stovyklos. Atkarpos atstumas 8,06 km.

Maršrute esamos įrangos saugumui užtikrinti ar kopimui palengvinti aprašymas: Maršrutas buvo įveikinėjamas pirmą kartą, dėl to nebuvo galimybės naudotis įrengtais saugos taškai ar aksčiau plaiktu inventoriumi. Buvo vadovaujamasi prieš prieš 40 metų Kęstučio Virbalio praeito maršruto rekomendacijomis. Tačiau nuspręsta eiti maršrutą pagal aplinkybęs ir turimą dalyvių patirtį.

Laikas, praleistas įkopime:

Startas iš bazinės stovyklos Liepos 18 d. iki 1-osios tarpinės stovyklos. Atkarpos įveikimo laikas 3:05 val., nueitas atstumas 4,88 km.

Iš 1-osios tarpinės stovyklos pajudama Liepos 19 d. 8:00 val. ryte link 2-osios tarpinės stovyklos. Atkarpos įveikimo laikas 5:49 val., nueitas atstumas 3,18 km

Iš 2-osios tarpinės stovyklos pajudama Liepos 20 d. 6:00 val. ryte. Šturmuojama Lietuvos universitetui 100 viršūnė. Atkarpos įveikimo laikas 3:30 val., nueitas atstumas 1,18 km.

Iš Lietuvos Universitetui 100 einama link Kauno Vytis viršunės ir ji šturmuojama. Atkarpos įveikimo laikas 1:05 val, nueitas atstumas 100 m.

Iš Kauno Vytis Vrišūnės eianama link Kauno viršūnės. Atkarpos įveikimo laikas 0,50 val., nueitas atstumas 200 m.

Iš Kauno viršūnės leidžiamasi į 2-ąją tarpinę stovyklą. Atkarpos įveikimo laikas 2:40 val., nueitas atstumas 1,1 km.

Iš 2-osios tarpinės stovyklos Liepos 21 d. 8:00 val. ryte pajudama į 1-ąją tarpinę stovyklą ir toliau į bazinę stovyklą. Atkarpos įveikimo laikas 6:00 val., nueitas atsumas 8.06 km.

Iš bazinės stovyklos (3755 m.) iki Kauno Viršūnės (5440 m .) vertiklus sukilimas iš viso 1685 m.

Viso atstumas: Bazinė stovyklas – Kauno Viršūnė – Bazinė stovykla 18,7 km

Maršruto įveikimo dienos – 4 dienos Maršuto įveikimo laikas: 21,79 val.

Nakvynių skaičius, vietos ir sąlygos: Maršruto įveikimui prireikė 3 nakvynių. Oro salygos buvo puikios: - Dienos metas: saulėtas ir giedra, vėjo greitis minimalus, lauko temperatūra +15C - Nakties metas: giedra, vėjo greitis minimalus, lauko temperatūra +/-2C

Pagalba iš šalies: Pakilimui iki bazinės stovyklos buvo pasinaudota nešikų paslaugomis. Jie užnešė dalį maisto atsargų ir kuro. Iš viso užnešta 150 kg krovinio. Nusileidimui iš bazinės stovyklos taip pat buvo pasinaudota nešikų paslaugomis.