Aldona Skėraitytė

Biografija

Aldona Skėraitytė, gimė 1951-06-01, Šakių rajone. Alpinistė,

kelionių vadovė, Labdaros ir paramos Aldonos Skėraitytės fondas „Himalajai“ steigėja, gamtos mokslų daktarė, tautodailininkė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Baigė Lietuvos veterinarijos akademiją. 1997-2000m. dalyvavo Tarptautinėje labdaringoje misijoje Indijoje ,,Pagalba kenčiantiems gyvūnams“. 2005 m. suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas.

Kopti į kalnus pradėjo nuo 1976 metų. Mokėsi įvairiose buvusios Tarybų sąjungos alpinizmo stovyklose: Uzunkolo, Adyl-Su, Elbruso, Dombajaus, Adyr-Su, Ala-Tau, Artuči, Indijos kalnų kopimo institutuose.

1980m. - dalyvavo Lieuvos alpinistų ekspedicijoje Fanų kalnuose.

1998m. – baigė Himalajų kalnų kopimo institute, Daržilinge, (VB, Indija) pradinius kalnų kopimo kursus.

1998m. - baigė Neru kalnų kopimo institute, Utarkaši (UT, Indija) pagrindinius kalnų kopimo kursus.

1999m. - baigė Neru kalnų kopimo institute, Utarkaši (UT, Indija) aukštesniuosius kalnų kopimo kursus.

1999m.- dirbo svečio instruktoriaus teisėmis Neru kalnų kopimo institute Utarkaši (UT, Indija). Turėjo galimybę du kartus įkopti į Bhagirati -2 v. Garhwal Himalaya kalnuose.

2010m. - dalyvavo tarptautinėje ekspedicijoje kopiant į Everesto v. 8848m. iš Tibeto pusės. Tačiau netikėtai susirgus pagrindinio kopimo metu pasitraukė atgal nuo 7000m. aukščio.

2010-2011m. – kopė JAV Colorado valstijos Rokcy kalnuose.

1987m. - dalyvavo Tolimųjų Rytų Kamčiatkos pusiasalyje 5 kategorijos žygyje, įkopė į aukščiausią Euroazijos aktyvųjį vulkaną Kliučių sopka (4750m), Avačios, Zub, Tolbačik, Bezymianyj vulkanus (vadovas S. Kučas).

1988 m. - dalyvavo ekspedicijoje Šiaurės Sibiro Aldano kalnyno (2264m.), Putorano plato (1701m.) 5 k. vandens (katamaranais) ir pėsčiomis „Šiaurės šilko kelias“ (vadovas V. Melvydas).

1991m. - Pabaltijo alpinizmo pirmenybėse pripažinta kaip pirmoji Pabaltijo moteris solo įkopusi į septyniatūkstantininką - E. Koženevskajos viršūnę (7105m.). Ataskaita Lietuvos ir Pabaltijo alpinizmo čempionatams.

1993 m. - Pabaltijo alpinizmo pirmenybėse pripažinta trečioji vieta, Lietuvos alpinizmo čempionate - antroji vieta aukštuminėje klasėje už įkopimą į Chan-Tengri viršūnę (6995 m) - Tian-Šanis (solo). Ataskaita Pabaltijo ir Lietuvos čempionatams.

Įkopimai

 1976 m. - Uzlovaja 1B viršūnė, Kaukazas – pirmoji viršūnė.

 1977 m. - Via Tau 1B, Via Tau 2B, Biezymenaja 2A, Sovetskij voin 2B viršūnės, Kaukazas.

 1978 m. - 40 liet Tatarii 2A, Kara Baši 2B, Kirpič 3A, Čatbaši 3A, Južnij Dolomitai 3B viršūnės, Kaukazas.

 1979 m. - MNR C 3B, MNR P 3A, Bžeduch 2B viršūnės, Kaukazas.

 1980 m. - Mirali 2B, VEI piet. kuluaru, v. Ketera 2B, Čimtarga 2B, Čaplygino 2B, Čaplygin p./v.

ketera 3A, Čaplygin p. Siena 3B, Čaplygin š/v ketera 3B, Aurondagas 4B, Energija š. ketera 2B, vad.,

 1982 m. - Lacga p. kuluaru 2B, Lacga p. ketera 3B, Lacga r. ketera 3A, vad., Kaiavgan r. ketera 3A dviese, Adirsu š/v ketera 3B dviese viršūnės, Kaukazas.

 1983 m. - Sulachat 2A, Sulachat 2B, Ptyš 3B, M. Dombajus š. 4A viršūnės, Kaukazas.

 1984 m. - GTO 2B, Graikų patriotų 3B, Isyk Kulio plunksnos 4A, Mendelejeviečio š/v ketera 3B, vad., Bliucherio š/r ketera 4A, vad., Nemuno viršūnė 3B, Tian Šanis.

 1985 m. - Taškentiec 2B, Urečius š/r siena 3B, Chadžarovatas š. siena 4A, dviese, Čapdara š/v. ketera 5A, kontrolinė, Maria r. siena 5B, Maria š. ketera 5B viršūnės, Fanų kalnai.

 1986 m. - Šchelda 2B, Kaukazas. Avačia 1B viršūnės, Kamčatka.

 1987 m. - Elbrusas 2B viršūnė, Kaukazas.

 1988 m. - Spartak 1B, Kazbekas 2B viršūnės, Kaukazas.

 1989 m. - Čiurlionio viršūnė 3A viršūnė, Pamyras.

 1990 m. - Lenino 5A viršūnė (7134 m), (lietuvių ekspedicija vad. M. Strumskis), Pamyras (pirmasis setyniatūkstantininkas).

 1991 m. - Elbrusas 2B viršūnė, Kaukazas, Korženevskaja (7105m) 5A viršūnė, Pamyras (solo).

 1992 m. - Korženevskaja (7105 m) 5A (solo), Komunizmas (7495m) 5A viršūnės (dėl blogo oro pasiekta tik Dušanbės v.6900 m.) (solo), Pamyras.

 1993 m. - Chan-Tengri (6995 m.) 5B viršūnė, Tian Šanis (solo).

 1996 m. - Monblanas, Alpės (lietuvių ekspedicija, vad. V.Šaduikis).

 1999 m. - Bagirati -2 viršūnė, du kartus, Himalajai.

 2003 m. - Energija v. 2A, Fanų kalnai. Lenino v. 5A viršūnės, Pamyras ( vad. A.Jucevičius)

 2004 m. - Čiurlionio v. (5794 m.) 3A, Dariaus ir Girėno viršūnė, (5998 m.), Lietuvos v. (6080 m.) iki 6000 m, Pamyras (vad. A.Jucevičius).

 2010 m. - Everestas (8848 m), iš Tibeto pusės, (iki 7000 m.- balno).

 2011 m. - Birstad v., 4287 m. (14065 ft), Uolėtieji (Rokcy) kalnai, JAV.

 2012 m. - Belford v. 4329 m (14203 ft), Elbert v. 4440 m (14433 ft), Grays v. 4352 m (14278 ft), Harvard v. 4395 m (14421 ft), Kolumbia v. 4291 m (14077 ft), La Plata 4372 m. (14343 ft), Masive v. 4398 m. (14.421ft), Misouri v. 4290 m. (14074ft), Oksford v. 4316 m.(14153 ft), Toreys v. 4349 m (14267 ft), Uolėtieji kalnai, JAV.

 2018 m. – Cugspitce v. 2962 m., Alpės, Vokietija.

 2019 m. – Grosglokner v. 3798 m., Alpės, Austrija.

Šaltiniai

1. A. Telksnienė. Giedra virš kalnų. Ieva, 1991 nr. 3;
2. Z. Baranauskaitė. Portretas ledynų fone. Šiaurės Atėnai, 1993, nr. 10.9;
3. A. Skėraitytė. Kur žydi edelveisai. Buitis, 1993, nr.11 (302);
4. V. Šaduikis. Alpinistai sveikina naujus čempionus ir nepamiršta žuvusiųjų. Sportas, 1993 12 17;
5. И. Шилешко. Одна в горах. Эхо Литвы, 1993, nr. 29 (14915);
6. M. Ganusauskas. Magiška Everesto trauka: tragiški netikėtumai gali nebent atitolinti žygį. Lietuvos rytas, 1994, nr.162;
7. A. Skruibytė. Paletės laiptai. Liaudies kultūra, 1995, nr. 2;
8. Z. Žievytė-Kulvietienė. Lygumų dukra pamilus kalnus. Valsčius, 1997;
9. R. Ulevičienė. Moteris ir kalnai. Žmogus, 1997, nr. 5 (22);
10. Help in Suffering. France. News letter 1998, nr. 51;
11. R. Žukauskienė. Indijos alpinizmo institutų studentės lietuvę žavėjo moteriškumu ir nepalaužiama valia. Respublika, 2001, 2.15;
12. R. Ulevičienė. Svajonės vardas Everestas. Lemtis, 2001, nr. 4(63);
13. A. Morkūnas. Aiskaudė. Ieva, 2001, nr. 8;
14. A. Jablonskienė. Moteris, kopianti į kalnus solo ir pasikliaujanti tik savimi. Respublika, 2002, 5.11;
15. L. Astramskienė. Moteris, kurią užbūrė kalnai. Valstiečių laikraštis, 2003, nr. 39 (8230);
16. F. Žeimulis. Lietuvių misionierė Indijoje baiminosi pralieti kraują. Lietuvos rytas, 2003, nr. 231;
17. A. Jablonskienė. Dvi alpinistės gyvenimo misijos: kalnai ir gyvūnai. Respublika, 2003, 64;
18. Respublikinės liaudies meno katalogas. / A. Pačiulpaitė. 2003;
19. Everesto viršukalnė ir aliejiniai dažai. Sveikatos ABC, 2007, Nr. 6, [1];
20. A. Stankevičienė. Alpinistė išmano geros savijautos paslaptis. Lietuvos žinios, 2009, Nr. 183 (12410) www.lzinios.lt.

Įkopimų ataskaitos ir nuotraukos

Vaizdas:Ataskaita-Korženevskaja.pdf

Vaizdas:Ataskaita-Chan Tengri.pdf