Aldona Skėraitytė: Skirtumas tarp puslapio versijų
>Šaduikis No edit summary |
>Šaduikis No edit summary |
||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
== Biografija == | == Biografija == | ||
Aldona Skėraitytė, gimė 1951-06-01, Šakių rajone. Alpinistė, | Aldona Skėraitytė, gimė 1951-06-01, Šakių rajone. Alpinistė, | ||
kelionių vadovė, Labdaros ir paramos Aldonos Skėraitytės | kelionių vadovė, Labdaros ir paramos Aldonos Skėraitytės | ||
fondas „Himalajai“ steigėja, gamtos mokslų daktarė, | fondas „Himalajai“ steigėja, gamtos mokslų daktarė, | ||
36 eilutė: | 36 eilutė: | ||
vandens (katamaranais) ir pėsčiomis „Šiaurės šilko kelias“ (vadovas V. Melvydas). | vandens (katamaranais) ir pėsčiomis „Šiaurės šilko kelias“ (vadovas V. Melvydas). | ||
1991m. - Pabaltijo alpinizmo pirmenybėse pripažinta kaip pirmoji Pabaltijo moteris solo įkopusi į | |||
septyniatūkstantininką - E. Koženevskajos viršūnę (7105m.). Ataskaita Lietuvos ir Pabaltijo alpinizmo | septyniatūkstantininką - E. Koženevskajos viršūnę (7105m.). Ataskaita Lietuvos ir Pabaltijo alpinizmo | ||
čempionatams. | čempionatams. |
12:34, 12 liepos 2013 versija
Biografija
Aldona Skėraitytė, gimė 1951-06-01, Šakių rajone. Alpinistė, kelionių vadovė, Labdaros ir paramos Aldonos Skėraitytės fondas „Himalajai“ steigėja, gamtos mokslų daktarė, tautodailininkė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Baigė Lietuvos veterinarijos akademiją. 1997-2000m. dalyvavo Tarptautinėje labdaringoje misijoje Indijoje ,,Pagalba kenčiantiems gyvūnams“. 2005 m. suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas.
Kopti į kalnus pradėjo nuo 1976 metų. Mokėsi įvairiose buvusios Tarybų sąjungos alpinizmo stovyklose: Uzunkolo, Adyl-Su, Elbruso, Dombajaus, Adyr-Su, Ala-Tau, Artuči, Indijos kalnų kopimo institutuose.
1980m. - dalyvavo Lieuvos alpinistų ekspedicijoje Fanų kalnuose.
1998m. – baigė Himalajų kalnų kopimo institute, Daržilinge, (VB, Indija) pradinius kalnų kopimo kursus.
1998m. - baigė Neru kalnų kopimo institute, Utarkaši (UT, Indija) pagrindinius kalnų kopimo kursus.
1999m. - baigė Neru kalnų kopimo institute, Utarkaši (UT, Indija) aukštesniuosius kalnų kopimo kursus.
1999m.- dirbo svečio instruktoriaus teisėmis Neru kalnų kopimo institute Utarkaši (UT, Indija). Turėjo galimybę du kartus įkopti į Bhagirati -2 v. Garhwal Himalaya kalnuose.
2010m. - dalyvavo tarptautinėje ekspedicijoje kopiant į Everesto v. 8848m. iš Tibeto pusės. Tačiau netikėtai susirgus pagrindinio kopimo metu pasitraukė atgal nuo 7000m. aukščio.
2010-2011m. – kopė JAV Colorado valstijos Rokcy kalnuose.
1987m. - dalyvavo Tolimųjų Rytų Kamčiatkos pusiasalyje 5 kategorijos žygyje, įkopė į aukščiausią Euroazijos aktyvųjį vulkaną Kliučių sopka (4750m), Avačios, Zub, Tolbačik, Bezymianyj vulkanus (vadovas S. Kučas).
1988 m. - dalyvavo ekspedicijoje Šiaurės Sibiro Aldano kalnyno (2264m.), Putorano plato (1701m.) 5 k. vandens (katamaranais) ir pėsčiomis „Šiaurės šilko kelias“ (vadovas V. Melvydas).
1991m. - Pabaltijo alpinizmo pirmenybėse pripažinta kaip pirmoji Pabaltijo moteris solo įkopusi į septyniatūkstantininką - E. Koženevskajos viršūnę (7105m.). Ataskaita Lietuvos ir Pabaltijo alpinizmo čempionatams.
1993 m. - Pabaltijo alpinizmo pirmenybėse pripažinta trečioji vieta, Lietuvos alpinizmo čempionate - antroji vieta aukštuminėje klasėje už įkopimą į Chan-Tengri viršūnę (6995 m) - Tian-Šanis (solo). Ataskaita Pabaltijo ir Lietuvos čempionatams.
Įkopimai
1976m. - Uzlovaja 1B viršūnė, Kaukazas – pirmoji viršūnė.
1977m. - Via-Tau 1B, Via-Tau 2B, Biezymenaja 2A, Sovietskij voin 2B viršūnės, Kaukazas.
1978m. - 40 liet Tatarii 2A, Kara – Baši 2B, Kirpič 3A, Čat-Baši 3A, Južnij Dolomit 3B viršūnės, Kaukazas. 1979m. - MNR centrinė 3B, MNR južnij 3A, Bdžeduk 2B viršūnės, Kaukazas.
1980m. - Mirali 2B, VEI piet. koluaru, v. Ketera 2B, Čimtarga 2B, Čaplygin 2B, Čaplygin p./v.
ketera 3A, Čaplygin p. Siena 3B, Čaplygin š/v ketera 3B, Aurondag 4B, Energija š. ketera 2B, vad.,
1982m. - Lacga p. koluaru 2B, Lacga p. ketera 3B, Lacga r. ketera 3A, vad., Kaiavgan r. ketera 3A dviese, Adirsu š/v ketera 3B dviese viršūnės, Kaukazas.
1983m. - Sulachat 2A, Sulachat 2B, Ptyč 3B, M. Dombai š. 4A viršūnės, Kaukazas.
1984m. - GTO 2B, Griečieskij patriot 3B, Isik-Kulio plunksnos 4A, Mendelievc š/v ketera 3B, vad., Bliucher š/r ketera 4A, vad., Nemunas 3B viršūnės, Tian-Šanis.
1985m. - Taškentiec 2B, Urieč š/r siena 3B, Chodžarovat š. siena 4A, dviese, Čapdara š/v. ketera 5A, kontrolinė, Maria r. siena 5B, Maria š. ketera 5B viršūnės, Fanai.
1986m. - Šchelda 2B, Kaukazas. Avačia 1B viršūnės, Kamčatka.
1987m. - Elbrusas 2B viršūnė, Kaukazas.
1988m. - Spartak 1B, Kazbek 2B viršūnės, Kaukazas.
1989m. - Čiurlionis 3A viršūnė, Pamyras.
1990m. - Leninas 5A viršūnė (7134m), (lietuvių ekspedicija vad. M. Strumskis), Pamyras (pirmasis setyniatūkstantininkas).
1991m. - Elbrusas 2B viršūnė, Kaukazas, Korženevskaja (7105m) 5A viršūnė, Pamyras (solo).
1992m. - Korženevskaja (7105m) 5A (solo), Komunizmas (7495m) 5A viršūnės (dėl blogo oro pasiekta tik Dušanbės v.6900m.) (solo), Pamyras.
1993m. - Chan-Tengri (6995m.) 5B viršūnė, Tian-Šanis (solo).
1996m. - Monblanas, viršūnė, Alpės (lietuvių ekspedicija, vad. V. Šaduikis).
1999m. - Bagiriti -2 viršūnė, du kartus, Himalajai.
2003m. - Energijos v. 2A, Fanai. Lenino v. 5A viršūnės, Pamyras ( vad. A.Jucevičius)
2004m. - Čiurlionio v. 3A, Dariaus ir Girėno v., Lietuvos v. iki 6000m, Pamyras (vad. A. Jucevičius)
2010m. - Eversto v. iš Tibeto pusės, (iki 7000m.- balno).
2011m. - Birstad viršūnė, Rokcy kalnai, JAV;
2012m. - Elbert, Masiv, Columbia, Belford – Oxford v. traversas, Grays –Torys v. traversas, Harward, Laplata, Misuri viršūnės, Rocky kalnai, JAV.
Šaltiniai
- A. Telksnienė. Giedra virš kalnų. Ieva, 1991 nr. 3;
- Z. Baranauskaitė. Portretas ledynų fone. Šiaurės Atėnai, 1993, nr. 10.9;
- A. Skėraitytė. Kur žydi edelveisai. Buitis, 1993, nr.11 (302);
- V. Šaduikis. Alpinistai sveikina naujus čempionus ir nepamiršta žuvusiųjų. Sportas, 1993 12 17;
- И. Шилешко. Одна в горах. Эхо Литвы, 1993, nr. 29 (14915);
- M. Ganusauskas. Magiška Everesto trauka: tragiški netikėtumai gali nebent atitolinti žygį. Lietuvos rytas, 1994, nr.162;
- A. Skruibytė. Paletės laiptai. Liaudies kultūra, 1995, nr. 2;
- Z. Žievytė-Kulvietienė. Lygumų dukra pamilus kalnus. Valsčius, 1997;
- R. Ulevičienė. Moteris ir kalnai. Žmogus, 1997, nr. 5 (22);
- Help in Suffering. France. News letter 1998, nr. 51;
- R. Žukauskienė. Indijos alpinizmo institutų studentės lietuvę žavėjo moteriškumu ir nepalaužiama valia. Respublika, 2001, 2.15;
- R. Ulevičienė. Svajonės vardas Everestas. Lemtis, 2001, nr. 4(63);
- A. Morkūnas. Aiskaudė. Ieva, 2001, nr. 8;
- A. Jablonskienė. Moteris, kopianti į kalnus solo ir pasikliaujanti tik savimi. Respublika, 2002, 5.11;
- L. Astramskienė. Moteris, kurią užbūrė kalnai. Valstiečių laikraštis, 2003, nr. 39 (8230);
- F. Žeimulis. Lietuvių misionierė Indijoje baiminosi pralieti kraują. Lietuvos rytas, 2003, nr. 231;
- A. Jablonskienė. Dvi alpinistės gyvenimo misijos: kalnai ir gyvūnai. Respublika, 2003, 64;
- Respublikinės liaudies meno katalogas. / A. Pačiulpaitė. 2003;
- Everesto viršukalnė ir aliejiniai dažai. Sveikatos ABC, 2007, Nr. 6, [1];
- A. Stankevičienė. Alpinistė išmano geros savijautos paslaptis. Lietuvos žinios, 2009, Nr. 183 (12410) www.lzinios.lt.