Jaroslavas Okulič-Kazarinas: Skirtumas tarp puslapio versijų
No edit summary |
|||
| (nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) | |||
| 30 eilutė: | 30 eilutė: | ||
</gallery> | </gallery> | ||
<gallery> | <gallery> | ||
| 75 eilutė: | 74 eilutė: | ||
Jaroslavo gyvenime kalnai nebuvo vien sportas. Jie buvo ištvermės, atsakomybės, draugystės ir tarnystės Lietuvai mokykla. Jis priklausė kartai, kuri sunkiomis sąlygomis kūrė Lietuvos alpinizmo tradicijas, rengė pirmąsias ekspedicijas, į nežinomas viršūnes nešė Lietuvos vardą ir paliko mūsų kalnų istorijoje vardus, kurie gyvuos dar ilgai. | Jaroslavo gyvenime kalnai nebuvo vien sportas. Jie buvo ištvermės, atsakomybės, draugystės ir tarnystės Lietuvai mokykla. Jis priklausė kartai, kuri sunkiomis sąlygomis kūrė Lietuvos alpinizmo tradicijas, rengė pirmąsias ekspedicijas, į nežinomas viršūnes nešė Lietuvos vardą ir paliko mūsų kalnų istorijoje vardus, kurie gyvuos dar ilgai. | ||
Išėjus Jaroslavui Okulič-Kazarinui, netekome vieno iš Lietuvos aukštuminio alpinizmo pradininkų, patyrusio alpinisto, ekspedicijų vadovo ir žmogaus, kurio gyvenimas buvo neatsiejamas nuo kalnų. | Išėjus Jaroslavui Okulič-Kazarinui, netekome vieno iš Lietuvos aukštuminio alpinizmo pradininkų, patyrusio alpinisto, ekspedicijų vadovo ir žmogaus, kurio gyvenimas buvo neatsiejamas nuo kalnų. [[Vaizdas:Jaras.jpg|150px|right|Jaras-2026]] | ||
Kalnai lieka. | Kalnai lieka. | ||
Dabartinė 14:23, 2 rugsėjo 2026 versija
Jaroslavas Okulič-Kazarinas - inžinierius, alpinistas
Biografija[keisti]
Gimė 1931-07-14 Kaune, sulaukęs 95 metų mirė 2026-08-19. 1950 baigė Kauno Saulės gimnaziją. 1955 su pagyrimu baigė Kauno politechnikos institutą (inžinierius radiotechnikas). 1956 - 1958 Kauno radijo gamyklos surinkimo cecho inžinierius - technologas, 1958 - 1965 Radijo matavimų technikos instituto skyriaus vedantis inžinierius, 1965 - 1992 KTU vyr. dėstytojas. 1964 - 1967 Kauno alpinizmo sekcijos pirmininkas. 1967 - 1971 Lietuvos alpinizmo federacijos pirmininkas. Keturis kartus Lietuvos alpinizmo čempionas, du kartus Pabaltijo alpinizmo čempionas.
Įkopimai[keisti]
- 1958 m. Centrinis Kaukazas, Elbruso a/s. Dalyvavimas Pirmoje Pabaltijo alpinijadoje, įkopimai: Lokomotyvas, Gumači, Elbrusas.
- 1959 m Vakarų Kaukazas, Dombajaus a/s. įkopimai: Semionov Baši, Dombai Ulgen.
- 1960 m Tian Šanis, Ala Arčios a/s, įkopimai: Elektro, Učitel, 30 metų VLKJS, Savatar Baši, Boks. Dalyvavimas pirmoje Lietuvos alpinistinėje ekspedicijoje Karakolo tarpeklyje, įkopimai: Lietuvos alpinistų, Gedimino Akstino viršūnė, Žakas Diuklo viršūnė.
- 1961 m Pamyras. Dugoba a/s, įkopimai: Zamok, Urožai, Aktašas nauju maršrutu įkopimo vadovas.
- 1962 m Vakarų Kaukazas, Uzunkolo a/s, įkopimai: Gvandra, Dalaras (Lietuvos pirmenybėse 2 vieta), Kara Baši, Dolomitai.
- 1963 m Centrinis Kaukazas, Adyl Su a/s. įkopimai: Kogutaj baši, MNR, Laisvoji Ispanija (Lietuvos pirmenybėse antra vieta), Via Tau.
- 1964 m Pietvakarių Pamyras, Dalyvavimas pirmoje aukštuminėje Lietuvos alpinistų ekspedicijoje. Pirmieji įkopėjai į bevardes viršūnes suteikiant joms Čiurlionio, Donelaičio ir Lietuvos vardus (Lietuvos pirmenybėse pirma vieta, Pabaltijo pirmenybėse pirma vieta), taip pat į TVU (Lietuvos pirmenybėse 3 vieta), LVU ir Bevardė (5490) viršūnes.
- 1965 m Pamyras. Dalyvavimas II aukštuminėje Lietuvos alpinistų ekspedicijoje. Įkopimai: Lenino (dabar Avicena) v. iš pietų, ženklelio Nr.368, (Lietuvos pirmenybėse pirma vieta), Pamyro Užba (Lietuvos pirmenybėse trečia vieta), "6148" Bevardė.
- 1966 m Altajus. Ak Tru a/s. Įkopimai: Ak Tru, Kurkurek- Ak Tru- Kurumdu viršūnių traversas (Lietuvos pirmenybėse trečia vieta).
- 1967 m Pamyras. Dalyvavimas III aukštuminėje Lietuvos alpinistų ekspedicijoje. Įkopimai: Lenino v. iš šiaurės, įkopimo vadovas, ženkelio Nr.748, (Lietuvos pirmenybėse pirma vieta, Pabaltijo pirmenybėse pirma vieta), Ščerbakovo viršūnė.
- 1968 m Tian Šanis Ala Arča a/s. Įkopimai: Iziskatel, Korona (Karūna), Dvurogaja (Dviragė) (Lietuves pirmenybėse trečia vieta). Kaukazas a/s Bezengi, įkopimas- Archimedo v.
- 1969 m Tian Šanis Karakolo tarpeklis. Dalyvavimas Pirmoje Lietuvos alpinijadoje. Įkopimai: Lietuvos alpinistų v. Gedimino Akstino v., MGMI (Lietuvos pirmenybėse antra- trečia vieta), Karbyševo v.
- 1971 m Pamyras. Dalyvavimas IV aukštuminėje Lietuvos alpinistų ekspedicijoje. Įkopimai: Komunizmo v., dabar Ismail Samani, įkopimo vadovas, ženklelio Nr.295, (Lietuvos pirmenybėse pirma vieta), Pravda (Lietuvos pirmenybėse antra-trečia vieta).
- 1987 m Uralas Šiaurės Uralo kalnagūbris. Įkopimai: Denežkin Kamen, Konžakovskij Kamen.
- 1997 m Alpės, Šamoni. Įkopimai: Monblanas, įkopimo vadovas.
Nuotraukos[keisti]
Pirmaįkopimai[keisti]
- Čiurlionio viršūnė, 1964 m. liepos 28 d.
- Donelaičio viršūnė, 1964 m liepos 28 d.
- Lietuvos viršūnė, 1964 m. rugpjūčio 18 d.
Nekrologas[keisti]
Išėjo Lietuvos alpinizmo pradininkas Jaroslavas Okulič-Kazarinas
2026 m. rugpjūčio 19 d. mirė Jaroslavas Okulič-Kazarinas (1931–2026) – vienas pirmosios Lietuvos alpinistų kartos atstovų, žymus alpinistas, sporto organizatorius, inžinierius ir Lietuvos aukštuminio alpinizmo istorijos kūrėjas.
Jaroslavas Okulič-Kazarinas gimė 1931 m. liepos 14 d. Kaune. 1955 m. su pagyrimu baigė Kauno politechnikos institutą ir įgijo inžinieriaus radiotechniko specialybę. Dirbo Kauno radijo gamykloje, Radijo matavimų technikos institute, o nuo 1965 m. iki 1992 m. buvo Kauno politechnikos instituto, vėliau Kauno technologijos universiteto, vyresnysis dėstytojas.
Tačiau antra didžioji jo gyvenimo meilė buvo kalnai.
Alpinizmu Jaroslavas pradėjo užsiimti XX a. šeštajame dešimtmetyje. 1958 m. jis dalyvavo pirmojoje Pabaltijo alpinistų alpiniadoje Kaukaze ir įkopė į Lokomotyvo, Gumači bei Elbruso viršūnes. Vėlesniais metais jo kopimų geografija plėtėsi – Kaukazas, Tian Šanis, Pamyras.
Ypač svarbi buvo 1964 m. pirmoji Lietuvos aukštuminė ekspedicija į Pamyrą. Devyni Lietuvos alpinistai, tarp jų Jaroslavas Okulič-Kazarinas, Kazys Monstvilas, Vilius Šaduikis ir kiti, įkopė į tris bevardes Šachdaros kalnagūbrio viršūnes ir suteikė joms Lietuvos, M. K. Čiurlionio ir Donelaičio vardus. Lietuvos viršūnė, kurios aukštis 6080 m, tapo vienu reikšmingiausių Lietuvos alpinizmo istorijos įvykių.
Jaroslavas buvo ir vienas iš tų žmonių, kurie Lietuvos alpinizmą išvedė į septynių tūkstančių metrų aukštį. 1965 m. jis įkopė į Avicenos (tuometinę Lenino) viršūnę iš pietų pusės, 1967 m. – iš šiaurės pusės.
Didžiausias jo, kaip alpinisto ir vadovo, pasiekimas – 1971 m. Lietuvos ekspedicija į Ismailo Samani viršūnę (7495 m), tuomet vadintą Komunizmo viršūne. Ekspedicijai vadovavo Vilius Šaduikis, įkopimo grupei: Jaroslavas Okulič-Kazarinas, kartu kopė Algirdas Briedis, Alfonsas Jakštas, Augustas Kubilius, Algimantas Petrauskas, Vitalius Stepulis, Antanas Varanka ir Jurgis Zamulaitis. Šis įkopimas Lietuvos alpinizmui buvo istorinis.
Jaroslavas buvo ne tik stiprus sportininkas, bet ir Lietuvos alpinizmo organizatorius. 1964–1967 m. jis vadovavo Kauno alpinizmo sekcijai, o 1967–1971 m. buvo Lietuvos alpinizmo federacijos pirmininkas. Jis keturis kartus tapo Lietuvos alpinizmo čempionu ir du kartus – Pabaltijo čempionu.
Jo gyvenimo kelias buvo glaudžiai susijęs su Lietuvos istorija. Okulič-Kazarinų šeima Kaune gyveno nuo XIX amžiaus pabaigos. Jaroslavo tėvas Anatolijus Okulič-Kazarinas buvo Lietuvos kariuomenės karininkas, o senelis Rapolas Okulič-Kazarinas buvo Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris ir vienas Lietuvos karo aviacijos pradininkų.
Jaroslavo gyvenime kalnai nebuvo vien sportas. Jie buvo ištvermės, atsakomybės, draugystės ir tarnystės Lietuvai mokykla. Jis priklausė kartai, kuri sunkiomis sąlygomis kūrė Lietuvos alpinizmo tradicijas, rengė pirmąsias ekspedicijas, į nežinomas viršūnes nešė Lietuvos vardą ir paliko mūsų kalnų istorijoje vardus, kurie gyvuos dar ilgai.
Išėjus Jaroslavui Okulič-Kazarinui, netekome vieno iš Lietuvos aukštuminio alpinizmo pradininkų, patyrusio alpinisto, ekspedicijų vadovo ir žmogaus, kurio gyvenimas buvo neatsiejamas nuo kalnų.
Kalnai lieka.
Viršūnės lieka.
Lieka ir Lietuvos alpinistų atmintis apie žmogų, kuris buvo tarp tų, kurie pirmieji į jas kopė.
Nuoširdi užuojauta Jaroslavo šeimai, artimiesiems, bendražygiams ir visai Lietuvos alpinistų bendruomenei.
Tegul ilsisi ramybėje.
Žygių kalnuose draugai.
Šaltiniai[keisti]
- Kalnai lieka rymoti, 1970 m., Mintis, Vilnius, autorių kolektyvas, sudarė Augustas Kubilius.
- Kalnų takais, 1981 m., Mintis, Vilnius, autorių kolektyvas, sudarė Augustas Kubilius.
- Jaroslavas Okulič-Kazarinas, Vikipedija, laisvoji enciklopedija.