Moterys Lietuvos alpinizme - Versijų istorija

Arūnas43: /* Lietuviškos kilmės alpinistė Vanda Rutkevič */

2023-12-14T19:33:21Z

Lietuviškos kilmės alpinistė Vanda Rutkevič

← Ankstesnė versija		19:33, 14 gruodžio 2023 versija
124 eilutė:		124 eilutė:
	Išorinės nuorodos		Išorinės nuorodos

	~~Everest History: Wanda Rutkiewicz~~		*Anna Kaminska. VANDA /Pasakojimas apie stiprybę, gyvenimą ir mirtį. Vandos Rutkevič istorija/ Iš lenkų k. vertė Vyturys Jarutis. 2023 Plungės raj. savivaldybės Viešoji biblioteka

	~~Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos, http~~:~~//lt.wikipedia.org/wiki/Wanda_Rutkiewicz~~		*Everest History: Wanda Rutkiewicz

	Lietuvos spaudoje:		*Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos, http://lt.wikipedia.org/wiki/Wanda_Rutkiewicz

			*Lietuvos spaudoje:
	https://www.15min.lt/ar-zinai/naujiena/idomus-pasaulis/google-pirmasis-puslapis-siandien-pagerbe-plungeje-gimusia-alpiniste-kas-ji-1164-1217848		https://www.15min.lt/ar-zinai/naujiena/idomus-pasaulis/google-pirmasis-puslapis-siandien-pagerbe-plungeje-gimusia-alpiniste-kas-ji-1164-1217848

>Kalmante: /* Lietuvos alpinistės 1957-1990 */

2021-01-15T13:23:48Z

Lietuvos alpinistės 1957-1990

← Ankstesnė versija		13:23, 15 sausio 2021 versija
18 eilutė:		18 eilutė:
	Geriausias alpinisčių tradicijas pratęsė [[Olga Tamulėnaitė]]. Ji pirmoji iš Lietuvos alpinisčių įkopė į legendinę [[Ušba\|Ušbą]] ir tapo Pabaltijo čempione. Po to ji dar tapo Pabaltijo ir Lietuvos čempionato prizininke ([[1979]]), o 1980 įkopė į [[Lenino]] viršūnę.		Geriausias alpinisčių tradicijas pratęsė [[Olga Tamulėnaitė]]. Ji pirmoji iš Lietuvos alpinisčių įkopė į legendinę [[Ušba\|Ušbą]] ir tapo Pabaltijo čempione. Po to ji dar tapo Pabaltijo ir Lietuvos čempionato prizininke ([[1979]]), o 1980 įkopė į [[Lenino]] viršūnę.

	Po 1971-1972 įkopimų į aukščiausiąją Tarybų Sąjungos viršūnę ir iš aktyvios veiklos pasitraukus daugeliui aukštuminių įkopimų mėgėjų, ateinant naujai alpinistų kartai, Lietuvos alpinizme įvyko posūkis į techniškai sudėtingus įkopimus. Fanų kalnuose ir Kaukaze Lietuvos sportininkai įveikė sudėtingiausius uolų maršrutus. Čia išaugo ir techniškai subrendo naujosios alpinisčių bangos atstovės: [[Janina Šilinskaitė]], [[Aurelija Mozūraitytė]], [[Laima Tučiūtė Vološkevičienė]], [[ Regina Kalmatavičiūtė Gelumbauskienė]], [[Aleksandra Nakvosaitė]], [[Valerija Šimonytė Pundziuvienė]] ir kitos. Trys pirmosios 1981 sėkmingai šturmavo Ušbos viršūnę, daugelis jų tapo alpinizmo instruktorėmis. [[R.Kalmatavičiūtė-Gelumbauskienė]] uolų laipiojimo ir alpinizmo atskyrininkė, įkopusi per 30 viršūnių,lietuvių ekspedicijos [[1974]] m. į Pietvakarių Pamyrą dalyvė.		Po 1971-1972 įkopimų į aukščiausiąją Tarybų Sąjungos viršūnę ir iš aktyvios veiklos pasitraukus daugeliui aukštuminių įkopimų mėgėjų, ateinant naujai alpinistų kartai, Lietuvos alpinizme įvyko posūkis į techniškai sudėtingus įkopimus. Fanų kalnuose ir Kaukaze Lietuvos sportininkai įveikė sudėtingiausius uolų maršrutus. Čia išaugo ir techniškai subrendo naujosios alpinisčių bangos atstovės: [[Janina Šilinskaitė]], [[Aurelija Mozūraitytė]], [[Laima Tučiūtė Vološkevičienė]], [[ Regina Kalmatavičiūtė Gelumbauskienė]], [[Aleksandra Nakvosaitė]], [[Valerija Šimonytė Pundziuvienė]] ir kitos. Trys pirmosios 1981 sėkmingai šturmavo Ušbos viršūnę, daugelis jų tapo alpinizmo instruktorėmis. R.Kalmatavičiūtė-Gelumbauskienė uolų laipiojimo ir alpinizmo atskyrininkė, įkopusi per 30 viršūnių,lietuvių ekspedicijos [[1974]] m. į Pietvakarių Pamyrą dalyvė.

	[[Aurelija Mozūraitytė]] savo pirmąją „penkiukę“ įveikė [[1978]], tapdama respublikos čempionato prizininke, tą patį pakartojo sekančiais metais ([[1979)]]ir iki 1984 kiekvieną sezoną užbaigdama įkopimais į „penkiukes“.		[[Aurelija Mozūraitytė]] savo pirmąją „penkiukę“ įveikė [[1978]], tapdama respublikos čempionato prizininke, tą patį pakartojo sekančiais metais ([[1979)]]ir iki 1984 kiekvieną sezoną užbaigdama įkopimais į „penkiukes“.

>Kalmante: /* Lietuvos alpinistės 1957-1990 */

2021-01-15T13:17:45Z

Lietuvos alpinistės 1957-1990

← Ankstesnė versija		13:17, 15 sausio 2021 versija
18 eilutė:		18 eilutė:
	Geriausias alpinisčių tradicijas pratęsė [[Olga Tamulėnaitė]]. Ji pirmoji iš Lietuvos alpinisčių įkopė į legendinę [[Ušba\|Ušbą]] ir tapo Pabaltijo čempione. Po to ji dar tapo Pabaltijo ir Lietuvos čempionato prizininke ([[1979]]), o 1980 įkopė į [[Lenino]] viršūnę.		Geriausias alpinisčių tradicijas pratęsė [[Olga Tamulėnaitė]]. Ji pirmoji iš Lietuvos alpinisčių įkopė į legendinę [[Ušba\|Ušbą]] ir tapo Pabaltijo čempione. Po to ji dar tapo Pabaltijo ir Lietuvos čempionato prizininke ([[1979]]), o 1980 įkopė į [[Lenino]] viršūnę.

	Po 1971-1972 įkopimų į aukščiausiąją Tarybų Sąjungos viršūnę ir iš aktyvios veiklos pasitraukus daugeliui aukštuminių įkopimų mėgėjų, ateinant naujai alpinistų kartai, Lietuvos alpinizme įvyko posūkis į techniškai sudėtingus įkopimus. Fanų kalnuose ir Kaukaze Lietuvos sportininkai įveikė sudėtingiausius uolų maršrutus. Čia išaugo ir techniškai subrendo naujosios alpinisčių bangos atstovės: [[Janina Šilinskaitė]], [[Aurelija Mozūraitytė]], [[Laima Tučiūtė Vološkevičienė]], [[ Regina Kalmatavičiūtė Gelumbauskienė]], [[Aleksandra Nakvosaitė]], [[Valerija Šimonytė Pundziuvienė]] ir kitos. Trys pirmosios 1981 sėkmingai šturmavo Ušbos viršūnę, daugelis jų tapo alpinizmo instruktorėmis. R.Kalmatavičiūtė-Gelumbauskienė uolų laipiojimo ir alpinizmo atskyrininkė, įkopusi per 30 viršūnių,lietuvių ekspedicijos [[1974]] m. į Pietvakarių Pamyrą dalyvė.		Po 1971-1972 įkopimų į aukščiausiąją Tarybų Sąjungos viršūnę ir iš aktyvios veiklos pasitraukus daugeliui aukštuminių įkopimų mėgėjų, ateinant naujai alpinistų kartai, Lietuvos alpinizme įvyko posūkis į techniškai sudėtingus įkopimus. Fanų kalnuose ir Kaukaze Lietuvos sportininkai įveikė sudėtingiausius uolų maršrutus. Čia išaugo ir techniškai subrendo naujosios alpinisčių bangos atstovės: [[Janina Šilinskaitė]], [[Aurelija Mozūraitytė]], [[Laima Tučiūtė Vološkevičienė]], [[ Regina Kalmatavičiūtė Gelumbauskienė]], [[Aleksandra Nakvosaitė]], [[Valerija Šimonytė Pundziuvienė]] ir kitos. Trys pirmosios 1981 sėkmingai šturmavo Ušbos viršūnę, daugelis jų tapo alpinizmo instruktorėmis. [[R.Kalmatavičiūtė-Gelumbauskienė]] uolų laipiojimo ir alpinizmo atskyrininkė, įkopusi per 30 viršūnių,lietuvių ekspedicijos [[1974]] m. į Pietvakarių Pamyrą dalyvė.

	[[Aurelija Mozūraitytė]] savo pirmąją „penkiukę“ įveikė [[1978]], tapdama respublikos čempionato prizininke, tą patį pakartojo sekančiais metais ([[1979)]]ir iki 1984 kiekvieną sezoną užbaigdama įkopimais į „penkiukes“.		[[Aurelija Mozūraitytė]] savo pirmąją „penkiukę“ įveikė [[1978]], tapdama respublikos čempionato prizininke, tą patį pakartojo sekančiais metais ([[1979)]]ir iki 1984 kiekvieną sezoną užbaigdama įkopimais į „penkiukes“.

>Kalmante: /* Lietuvos alpinistės 1957-1990 */

2021-01-15T13:15:43Z

Lietuvos alpinistės 1957-1990

← Ankstesnė versija		13:15, 15 sausio 2021 versija
18 eilutė:		18 eilutė:
	Geriausias alpinisčių tradicijas pratęsė [[Olga Tamulėnaitė]]. Ji pirmoji iš Lietuvos alpinisčių įkopė į legendinę [[Ušba\|Ušbą]] ir tapo Pabaltijo čempione. Po to ji dar tapo Pabaltijo ir Lietuvos čempionato prizininke ([[1979]]), o 1980 įkopė į [[Lenino]] viršūnę.		Geriausias alpinisčių tradicijas pratęsė [[Olga Tamulėnaitė]]. Ji pirmoji iš Lietuvos alpinisčių įkopė į legendinę [[Ušba\|Ušbą]] ir tapo Pabaltijo čempione. Po to ji dar tapo Pabaltijo ir Lietuvos čempionato prizininke ([[1979]]), o 1980 įkopė į [[Lenino]] viršūnę.

	Po 1971-1972 įkopimų į aukščiausiąją Tarybų Sąjungos viršūnę ir iš aktyvios veiklos pasitraukus daugeliui aukštuminių įkopimų mėgėjų, ateinant naujai alpinistų kartai, Lietuvos alpinizme įvyko posūkis į techniškai sudėtingus įkopimus. Fanų kalnuose ir Kaukaze Lietuvos sportininkai įveikė sudėtingiausius uolų maršrutus. Čia išaugo ir techniškai subrendo naujosios alpinisčių bangos atstovės: [[Janina Šilinskaitė]], [[Aurelija Mozūraitytė]], [[Laima Tučiūtė Vološkevičienė]], [[ Regina Kalmatavičiūtė Gelumbauskienė]], [[Aleksandra Nakvosaitė]], [[Valerija Šimonytė Pundziuvienė]] ir kitos. Trys pirmosios 1981 sėkmingai šturmavo Ušbos viršūnę, daugelis jų tapo alpinizmo instruktorėmis. [[R.Kalmatavičiūtė-Gelumbauskienė]] uolų laipiojimo ir alpinizmo atskyrininkė, įkopusi per 30 viršūnių,lietuvių ekspedicijos [[1974]] m. į Pietvakarių Pamyrą dalyvė.		Po 1971-1972 įkopimų į aukščiausiąją Tarybų Sąjungos viršūnę ir iš aktyvios veiklos pasitraukus daugeliui aukštuminių įkopimų mėgėjų, ateinant naujai alpinistų kartai, Lietuvos alpinizme įvyko posūkis į techniškai sudėtingus įkopimus. Fanų kalnuose ir Kaukaze Lietuvos sportininkai įveikė sudėtingiausius uolų maršrutus. Čia išaugo ir techniškai subrendo naujosios alpinisčių bangos atstovės: [[Janina Šilinskaitė]], [[Aurelija Mozūraitytė]], [[Laima Tučiūtė Vološkevičienė]], [[ Regina Kalmatavičiūtė Gelumbauskienė]], [[Aleksandra Nakvosaitė]], [[Valerija Šimonytė Pundziuvienė]] ir kitos. Trys pirmosios 1981 sėkmingai šturmavo Ušbos viršūnę, daugelis jų tapo alpinizmo instruktorėmis. R.Kalmatavičiūtė-Gelumbauskienė uolų laipiojimo ir alpinizmo atskyrininkė, įkopusi per 30 viršūnių,lietuvių ekspedicijos [[1974]] m. į Pietvakarių Pamyrą dalyvė.

	[[Aurelija Mozūraitytė]] savo pirmąją „penkiukę“ įveikė [[1978]], tapdama respublikos čempionato prizininke, tą patį pakartojo sekančiais metais ([[1979)]]ir iki 1984 kiekvieną sezoną užbaigdama įkopimais į „penkiukes“.		[[Aurelija Mozūraitytė]] savo pirmąją „penkiukę“ įveikė [[1978]], tapdama respublikos čempionato prizininke, tą patį pakartojo sekančiais metais ([[1979)]]ir iki 1984 kiekvieną sezoną užbaigdama įkopimais į „penkiukes“.

>Kalmante: /* Lietuvos alpinistės 1957-1990 */

2021-01-15T13:13:31Z

Lietuvos alpinistės 1957-1990

← Ankstesnė versija		13:13, 15 sausio 2021 versija
18 eilutė:		18 eilutė:
	Geriausias alpinisčių tradicijas pratęsė [[Olga Tamulėnaitė]]. Ji pirmoji iš Lietuvos alpinisčių įkopė į legendinę [[Ušba\|Ušbą]] ir tapo Pabaltijo čempione. Po to ji dar tapo Pabaltijo ir Lietuvos čempionato prizininke ([[1979]]), o 1980 įkopė į [[Lenino]] viršūnę.		Geriausias alpinisčių tradicijas pratęsė [[Olga Tamulėnaitė]]. Ji pirmoji iš Lietuvos alpinisčių įkopė į legendinę [[Ušba\|Ušbą]] ir tapo Pabaltijo čempione. Po to ji dar tapo Pabaltijo ir Lietuvos čempionato prizininke ([[1979]]), o 1980 įkopė į [[Lenino]] viršūnę.

	Po 1971-1972 įkopimų į aukščiausiąją Tarybų Sąjungos viršūnę ir iš aktyvios veiklos pasitraukus daugeliui aukštuminių įkopimų mėgėjų, ateinant naujai alpinistų kartai, Lietuvos alpinizme įvyko posūkis į techniškai sudėtingus įkopimus. Fanų kalnuose ir Kaukaze Lietuvos sportininkai įveikė sudėtingiausius uolų maršrutus. Čia išaugo ir techniškai subrendo naujosios alpinisčių bangos atstovės: [[Janina Šilinskaitė]], [[Aurelija Mozūraitytė]], [[Laima Tučiūtė Vološkevičienė]], [[ Regina Kalmatavičiūtė Gelumbauskienė]], [[Aleksandra Nakvosaitė]], [[Valerija Šimonytė Pundziuvienė]] ir kitos. Trys pirmosios 1981 sėkmingai šturmavo Ušbos viršūnę, daugelis jų tapo alpinizmo instruktorėmis. R.Kalmatavičiūtė-Gelumbauskienė ~~[http://rgelumb.home.mruni.eu/~~] ]uolų laipiojimo ir alpinizmo atskyrininkė, įkopusi per 30 viršūnių,lietuvių ekspedicijos [[1974]] m. į Pietvakarių Pamyrą dalyvė.		Po 1971-1972 įkopimų į aukščiausiąją Tarybų Sąjungos viršūnę ir iš aktyvios veiklos pasitraukus daugeliui aukštuminių įkopimų mėgėjų, ateinant naujai alpinistų kartai, Lietuvos alpinizme įvyko posūkis į techniškai sudėtingus įkopimus. Fanų kalnuose ir Kaukaze Lietuvos sportininkai įveikė sudėtingiausius uolų maršrutus. Čia išaugo ir techniškai subrendo naujosios alpinisčių bangos atstovės: [[Janina Šilinskaitė]], [[Aurelija Mozūraitytė]], [[Laima Tučiūtė Vološkevičienė]], [[ Regina Kalmatavičiūtė Gelumbauskienė]], [[Aleksandra Nakvosaitė]], [[Valerija Šimonytė Pundziuvienė]] ir kitos. Trys pirmosios 1981 sėkmingai šturmavo Ušbos viršūnę, daugelis jų tapo alpinizmo instruktorėmis. [[R.Kalmatavičiūtė-Gelumbauskienė]] uolų laipiojimo ir alpinizmo atskyrininkė, įkopusi per 30 viršūnių,lietuvių ekspedicijos [[1974]] m. į Pietvakarių Pamyrą dalyvė.

	[[Aurelija Mozūraitytė]] savo pirmąją „penkiukę“ įveikė [[1978]], tapdama respublikos čempionato prizininke, tą patį pakartojo sekančiais metais ([[1979)]]ir iki 1984 kiekvieną sezoną užbaigdama įkopimais į „penkiukes“.		[[Aurelija Mozūraitytė]] savo pirmąją „penkiukę“ įveikė [[1978]], tapdama respublikos čempionato prizininke, tą patį pakartojo sekančiais metais ([[1979)]]ir iki 1984 kiekvieną sezoną užbaigdama įkopimais į „penkiukes“.

>Šaduikis: /* Lietuviškos kilmės alpinistė Vanda Rutkevič */

2020-01-26T07:23:48Z

Lietuviškos kilmės alpinistė Vanda Rutkevič

← Ankstesnė versija		07:23, 26 sausio 2020 versija
127 eilutė:		127 eilutė:

	Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos, http://lt.wikipedia.org/wiki/Wanda_Rutkiewicz		Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos, http://lt.wikipedia.org/wiki/Wanda_Rutkiewicz

			Lietuvos spaudoje:
			https://www.15min.lt/ar-zinai/naujiena/idomus-pasaulis/google-pirmasis-puslapis-siandien-pagerbe-plungeje-gimusia-alpiniste-kas-ji-1164-1217848

	==2011==		==2011==

>Šaduikis: /* 1992 */

2014-12-11T16:28:03Z

1992

← Ankstesnė versija		16:28, 11 gruodžio 2014 versija
78 eilutė:		78 eilutė:
	1995 metais [[Rūta Kripaitytė]] kartu su Sankt Peterburgo komanda užlipo į aukščiausią Šiaurės Amerikos - [[Makinlio kalnas]] (6193 m), o dar po dviejų metų su ta pačia komanda kopė į aštuoniatūkstantininką [[Daulagiri]] (8167 m).		1995 metais [[Rūta Kripaitytė]] kartu su Sankt Peterburgo komanda užlipo į aukščiausią Šiaurės Amerikos - [[Makinlio kalnas]] (6193 m), o dar po dviejų metų su ta pačia komanda kopė į aštuoniatūkstantininką [[Daulagiri]] (8167 m).

	1996 metais Eugenija, Jūratė, Rūta kartu su kitais Lietuvos alpinistais užlipo į aukščiausią [[Alpės\|Alpių]] kalną -[[Monblanas\|Monblaną]] (4807 m).		1996 metais [[Eugenija Čerkesaitė]], [[Jūratė Bajorienė Valiukaitė]], [[Rūta Kripaitytė]], [[Aldona Skėraitytė]] kartu su kitais Lietuvos alpinistais užlipo į aukščiausią [[Alpės\|Alpių]] kalną -[[Monblanas\|Monblaną]] (4807 m).

	1997 ~~bandė~~ kopti į [[Materhornas\|Materhorną]]. Ir nors, iš [[Everestas\|Everesto]], [[Daulagiri]], Materhorno teko grįžti ir nepabuvus ant aukščiausio jų taško, tačiau kiekvienas bandymas duoda dar vieną patirties pamoką. Žodžiu, alpinizmas yra ne vien vyrų sportas. Juo puikiai gali užsiiminėti ir moterys. Jos gali ne tik išlydėti vyrus į kalnus ir pamojuoti jiems nosinaite. Kalnuose žmogus atsiveria, atsiskleidžia jo galimybės. Išbandai save, kai tau labai sunku ar padėsi draugui, kuriam ,gal būt, dar sunkiau, ar apsimesdamas nusuksi akis į šoną ir praeisi. Apsimetinėjimo kalnuose neturi būti.		1997 bandyta kopti į [[Materhornas\|Materhorną]]. Ir nors, iš [[Everestas\|Everesto]], [[Daulagiri]], Materhorno teko grįžti ir nepabuvus ant aukščiausio jų taško, tačiau kiekvienas bandymas duoda dar vieną patirties pamoką. Žodžiu, alpinizmas yra ne vien vyrų sportas. Juo puikiai gali užsiiminėti ir moterys. Jos gali ne tik išlydėti vyrus į kalnus ir pamojuoti jiems nosinaite. Kalnuose žmogus atsiveria, atsiskleidžia jo galimybės. Išbandai save, kai tau labai sunku ar padėsi draugui, kuriam ,gal būt, dar sunkiau, ar apsimesdamas nusuksi akis į šoną ir praeisi. Apsimetinėjimo kalnuose neturi būti.

	[[Judita Burokaitė]]		[[Judita Burokaitė]]

>Šaduikis: /* 1992 */

2014-12-11T16:24:50Z

1992

← Ankstesnė versija		16:24, 11 gruodžio 2014 versija
76 eilutė:		76 eilutė:
	1992 metais [[Jūratė Bajorienė Valiukaitė]] ir [[Valerija Šimonytė Pundziuvienė]] kartu su Lietuvos alpinistų komanda kopė į aukščiausią pasaulio viršūnę Everestą (8848 m).		1992 metais [[Jūratė Bajorienė Valiukaitė]] ir [[Valerija Šimonytė Pundziuvienė]] kartu su Lietuvos alpinistų komanda kopė į aukščiausią pasaulio viršūnę Everestą (8848 m).

	1995 metais [[Rūta Kripaitytė]] kartu su Sankt Peterburgo komanda užlipo į aukščiausią Šiaurės Amerikos - [[Makinlio kalnas]] (6193 m), o dar po dviejų metų su ta pačia komanda kopė į aštuoniatūkstantininką [[Daulagiri]] (8167 m).		1995 metais [[Rūta Kripaitytė]] kartu su Sankt Peterburgo komanda užlipo į aukščiausią Šiaurės Amerikos - [[Makinlio kalnas]] (6193 m), o dar po dviejų metų su ta pačia komanda kopė į aštuoniatūkstantininką [[Daulagiri]] (8167 m).

	1996 metais Eugenija, Jūratė, Rūta kartu su kitais Lietuvos alpinistais užlipo į aukščiausią [[Alpės\|Alpių]] kalną -[[Monblanas\|Monblaną]] (4807 m).		1996 metais Eugenija, Jūratė, Rūta kartu su kitais Lietuvos alpinistais užlipo į aukščiausią [[Alpės\|Alpių]] kalną -[[Monblanas\|Monblaną]] (4807 m).

	1997 bandė kopti į [[Materhornas\|Materhorną]]. Ir nors, iš [[Everestas\|Everesto]], [[Daulagiri]], Materhorno teko grįžti ir nepabuvus ant aukščiausio jų taško, tačiau kiekvienas bandymas duoda dar vieną patirties pamoką. Žodžiu, alpinizmas yra ne vien vyrų sportas. Juo puikiai gali užsiiminėti ir moterys. Jos gali ne tik išlydėti vyrus į kalnus ir pamojuoti jiems nosinaite. Kalnuose žmogus atsiveria, atsiskleidžia jo galimybės. Išbandai save, kai tau labai sunku ar padėsi draugui, kuriam ,gal būt, dar sunkiau, ar apsimesdamas nusuksi akis į šoną ir praeisi. Apsimetinėjimo kalnuose neturi būti.		1997 bandė kopti į [[Materhornas\|Materhorną]]. Ir nors, iš [[Everestas\|Everesto]], [[Daulagiri]], Materhorno teko grįžti ir nepabuvus ant aukščiausio jų taško, tačiau kiekvienas bandymas duoda dar vieną patirties pamoką. Žodžiu, alpinizmas yra ne vien vyrų sportas. Juo puikiai gali užsiiminėti ir moterys. Jos gali ne tik išlydėti vyrus į kalnus ir pamojuoti jiems nosinaite. Kalnuose žmogus atsiveria, atsiskleidžia jo galimybės. Išbandai save, kai tau labai sunku ar padėsi draugui, kuriam ,gal būt, dar sunkiau, ar apsimesdamas nusuksi akis į šoną ir praeisi. Apsimetinėjimo kalnuose neturi būti.

	[[Judita Burokaitė]]		[[Judita Burokaitė]]

>Šaduikis: /* 1992 */

2014-12-11T16:24:26Z

1992

← Ankstesnė versija		16:24, 11 gruodžio 2014 versija
74 eilutė:		74 eilutė:

	==1992==		==1992==
	1992 metais [[Jūratė Bajorienė Valiukaitė]] ir [[Valerija Šimonytė Pundziuvienė]] kartu su Lietuvos alpinistų komanda kopė į aukščiausią pasaulio viršūnę Everestą (8848 m). 1995 metais [[Rūta Kripaitytė]] kartu su Sankt Peterburgo komanda užlipo į aukščiausią Šiaurės Amerikos - [[Makinlio kalnas]] (6193 m), o dar po dviejų metų su ta pačia komanda kopė į aštuoniatūkstantininką [[Daulagiri]] (8167 m). 1996 metais Eugenija, Jūratė, Rūta kartu su kitais Lietuvos alpinistais užlipo į aukščiausią [[Alpės\|Alpių]] kalną -[[Monblanas\|Monblaną]] (4807 m), 1997 bandė kopti į [[Materhornas\|Materhorną]]. Ir nors, iš [[Everestas\|Everesto]], [[Daulagiri]], Materhorno teko grįžti ir nepabuvus ant aukščiausio jų taško, tačiau kiekvienas bandymas duoda dar vieną patirties pamoką. Žodžiu, alpinizmas yra ne vien vyrų sportas. Juo puikiai gali užsiiminėti ir moterys. Jos gali ne tik išlydėti vyrus į kalnus ir pamojuoti jiems nosinaite. Kalnuose žmogus atsiveria, atsiskleidžia jo galimybės. Išbandai save, kai tau labai sunku ar padėsi draugui, kuriam ,gal būt, dar sunkiau, ar apsimesdamas nusuksi akis į šoną ir praeisi. Apsimetinėjimo kalnuose neturi būti.		1992 metais [[Jūratė Bajorienė Valiukaitė]] ir [[Valerija Šimonytė Pundziuvienė]] kartu su Lietuvos alpinistų komanda kopė į aukščiausią pasaulio viršūnę Everestą (8848 m).

			1995 metais [[Rūta Kripaitytė]] kartu su Sankt Peterburgo komanda užlipo į aukščiausią Šiaurės Amerikos - [[Makinlio kalnas]] (6193 m), o dar po dviejų metų su ta pačia komanda kopė į aštuoniatūkstantininką [[Daulagiri]] (8167 m).

			1996 metais Eugenija, Jūratė, Rūta kartu su kitais Lietuvos alpinistais užlipo į aukščiausią [[Alpės\|Alpių]] kalną -[[Monblanas\|Monblaną]] (4807 m).

			1997 bandė kopti į [[Materhornas\|Materhorną]]. Ir nors, iš [[Everestas\|Everesto]], [[Daulagiri]], Materhorno teko grįžti ir nepabuvus ant aukščiausio jų taško, tačiau kiekvienas bandymas duoda dar vieną patirties pamoką. Žodžiu, alpinizmas yra ne vien vyrų sportas. Juo puikiai gali užsiiminėti ir moterys. Jos gali ne tik išlydėti vyrus į kalnus ir pamojuoti jiems nosinaite. Kalnuose žmogus atsiveria, atsiskleidžia jo galimybės. Išbandai save, kai tau labai sunku ar padėsi draugui, kuriam ,gal būt, dar sunkiau, ar apsimesdamas nusuksi akis į šoną ir praeisi. Apsimetinėjimo kalnuose neturi būti.

	[[Judita Burokaitė]]		[[Judita Burokaitė]]

>Šaduikis: /* 2013 */

2014-12-11T16:21:11Z

2013

← Ankstesnė versija		16:21, 11 gruodžio 2014 versija
138 eilutė:		138 eilutė:
	==2013==		==2013==

	~~2013 Įkopimas~~ į [[Everestas\|Everestą]] Plačiau: http://www.lrytas.lt/pasaulis/ivykiai/e-nichols-pirmoji-lietuve-moteris-iveikusi-everesta.htm		[[Edita Nichols Uksaitė]] įkopė į [[Everestas\|Everestą]] Plačiau:

			http://www.lrytas.lt/pasaulis/ivykiai/e-nichols-pirmoji-lietuve-moteris-iveikusi-everesta.htm

	Jos įkopimo ataskaita: https://drive.google.com/folderview?id=0B5g1FbJid9g_Vkp6MEtmV093SVk&usp=sharing&tid=0B5g1FbJid9g_VkdQWnRQZDdIY1k		Jos įkopimo ataskaita: https://drive.google.com/folderview?id=0B5g1FbJid9g_Vkp6MEtmV093SVk&usp=sharing&tid=0B5g1FbJid9g_VkdQWnRQZDdIY1k