Taisomas Gedimino Akstino viršūnė

==PIRMAS KALNAS: GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ==
1959 m. spalio mėn. 12 d.

GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ 4250 m
[[Tian Šanis]], KIRGIZIJA
[[Vaizdas:Karakolo_sritis_ir_lietuviškų_viršūnių_vieta.jpg|600px|thumb|none|Žaliai pažymėta lietuviškų viršūnių teritorija]]
[[Vaizdas:Gedimino_Akstino_v.jpg|300px|thumb|left|Gedimino Akstino viršūnė]][[Vaizdas:Nusileidimas_nuo_viršūnės.jpg|250px|thumb|right|Nusileidimas nuo viršūnės]]
Kalno pavadinima|s atsirado iš studentiškos draugystės. Boksininkas Alimas Romanovas iš Rygos ir kaunietis [[Gediminas Akstinas]], pabėgęs nuo Sibiro tremties, studijavo Leningrado Kūno kultūros institute viename kurse. Atostogų metu Gediminas grįžti į Lietuvą negalėjo, buvo gaudomas, tad važiuodavo į Kaukazą ir ten tapo žymiu alpinistu. Į alpinizmą jis įtraukė ir Alimą. Vėliau, po instituto baigimo, kai Gediminas jau galėjo grįžti į Lietuvą, jis užleido savo darbo vietą Kirgizijos sostinėje Alimui Romanovui.

[[Vaizdas:Gediminas Akstinas portretas.jpg|200px|thumb|right|Gediminas Akstinas]]

[[Vaizdas:1959.jpg|200px|thumb|right|Mieliauskas, Akstinas, Vosylius, 1959 m.]]

[[Alimas Romanovas]] buvo alpinistinės stovyklos viršininkas Tian Šanio kalnuose, kai 1959 m sužinojo, jok Kaukaze žuvo jo draugas Gediminas. Karakolo slėnyje netoli Isykkulio ežero jis surado bevardę viršūnę, suorganizavo kirgizų alpinistų ekspediciją, į ją pakvietė lietuvių alpinistus. 1959 m spalio 12 d kartu su kirgizais į viršūnę įlipo [[Marija Melinskaitė]], [[Kazys Monstvilas]] ir [[Paulius Normantas]]. Pirmųjų įkopėjų teise jie viršūnę pavadino Gedimino Akstino vardu.

[[Vaizdas:Marija Melinskaite 1.jpg|200px|thumb|left|Marija Melinskaitė]]

* [[Alimas Romanovas]] g. 1927,
* [[Marija Melinskaitė]] g. 1931-12-28 tarnautoja Kaunas,
* [[Kazys Monstvilas]] g. 1934-03-01 geologas Vilnius,
* [[Paulius Normantas]] g. 1929 plaukimo treneris Kaunas.

[[Laima Akstinaitė]] dalyvavo [[1969]] m. Alpiniadoje ir kopė į kalno viršūnę. Šis kalnas Tian Šanyje pavadintas jos brolio Gedimino Akstino vardu.

Laima su broliu, dar paaugliai, buvo išvežti į Sibirą 1941 metų birželį. Kartu šalo ir badavo žeminėje, kurią pūgos visai užpustydavo. Karui pasibaigus, pabėgo iš tremties į Lietuvą, bet čia juos vėl persekiojo ir gaudė. Laimą ištrėmė antrą kartą, o Gediminas išsislapstė Rusijoje.

[[Vaizdas:Akstinaitė-Viršilas.jpg|300px|thumb|Laima Akstinaitė ir Vytautas Viršilas viršūnėje]]
[[Vaizdas:Grupė.jpg|300px|thumb|left|Alpiniados metu grupė alpinistų ruošiasi kopimui]]

Pagerbdama savo žuvusio brolio atminimą, Laima, nors nebūdama alpinistė, įkopė į Gedimino Akstino viršukalnę.

[[Liudvikas Aksamitauskas]]: tapyti paveikslai ekspedicijoje prie Akstino v. 1961 m. žr.: [[Paveikslai]].

Gedimino Akstino viršūnė yra populiariausia ir labiausiai lankoma. Per 30 metų į ją įkopė šimtai alpinistų, kalnų turistų ir kitokių keliautojų. Kasmet į Karakolo slėnį atkeliauja kalnų mylėtojai iš Lietuvos. Iki 2012 m. viršūnėje pabuvojo apie 770 kopėjų.

[[Vaizdas:Leidimasis_nuo_Akstino.jpg|500px|thumb|left|Nusileidimo nuo viršūnės pradžia]] [[Vaizdas:Virsuniu_simfonija.jpg|500px|thumb|left|Vaizdas nuo viršūnės]]
[[Vaizdas:Karakol.jpg|500px|thumb|left|Karakolo viršūnė]]

Gedimino Akstino viršūnės įkopėjų sąrašas:
[[Vaizdas:Akstino_viršūnės_įkopėjų_sąrašas.pdf|pdf]]

[[Kategorija:Kalnas pavadintas lietuviškai|01 lietuviškas kalnas]]
[[Kategorija:Viršūnė]]