„Vanda Rutkevič ir Rūta Kreivytė“: Skirtumas tarp puslapių

Iš Alpinizmo vikis.
(Skirtumai tarp puslapių)
Pereiti į navigaciją Jump to search
>Šaduikis
 
>Eimutiskartus
No edit summary
 
1 eilutė: 1 eilutė:
<!-- Kol kas - tik straipsnio šablonas. -->
== Biografija ==
== Biografija ==
Lietuviškos kilmės alpinistė Vanda Rutkevič
Rūta Kreivytė gimė 1955 m. Kaune, sportininkų Aldonos ir Vytauto Kreivių šeimoje.<br>
Vanda Rutkevič (Wanda Rutkiewicz) (1943 m. vasario 4 d. - 1992 m. gegužės 12-13 d.), lietuviška pavardė Blaškevičiūtė, mama - Marija Petkūnaitė. Vanda buvo patyrusi alpinistė, pirmoji moteris, sėkmingai įkopusi į K2.  
Jau nuo mažų dienų Rūta girdėjo pokalbius apie žygius po kalnus.<br>
Ankstyvasis gyvenimas
Ir štai 1969 m. organizuojant pirmąją Lietuvos alpiniadą,<br>
Vanda Rutkevič gimė Plungėje, Lietuvoje. Po Antrojo Pasaulinio karo jos šeima persikėlė gyventi į Lenkiją ir apsistojo Vroclave, kur ji baigė Vroclavo Technologijų Universitetą ir įgijo elektros inžinieriaus specialybę.
atsirado galimybė su mama išvykti į kalnus. ''Iš Rūtos prisiminimų:''<br>
1978 m. spalio 16 d. ji tapo trečiąja moterimi bei pirmąja lenke ir pirmąja Europos moterimi įkopusia į Everesto viršūnę. 1986 m. ji tapo pirmąja moterimi, sėkmingai įkopusia ir nusileidusia nuo K2 (nenaudojant papildomo deguonies), nedidelės ekspedicijos, kuriai vadovavo Lilliane and Maurice Barrard, sudėtyje. Jos triumfas buvo aptemdytas abiejų brolių Barrardų mirtimi leidžiantis nuo kalno, jie buvo du iš trylikos tą vasarą ant K2 žuvusių alpinistų.  
 
1988 m. birželio mėnesį Vanda Rutkevič ir Ežis Kukučka ,II-as (po Mesnerio) planetoje įveikęs visus 14 8-tūkstantininkų, Lietuvos alpinizmo federacijos kvietimu, viešėjo Vilniuje. Įvyko susitikimai su visuomene ir Sporto komiteto vadovais. Vanda gerai pažinojo Dainių Makauską, kuris Kaukaze ją gelbėjo (leidžiantis ji susilaužė koją). Vanda visada pabrėždavo, kad Lietuvos alpinistams (lenkų pavyzdžiu) laikas pasukti į Himalajus.  
"1969 metais mama pasiėmė mane i Tian Šanio kalnuose surengta alpiniadą, <br>
Žūtis
kuri buvo skirta paminėti keturių Lietuvos alpinistų žūties dešimtmetį. <br>
Vandos Rutkevič tikslas buvo tapti pirmąja moterimi, įkopusia į visas aukštesnes nei 8000 m. aukščio viršūnes. Per savo alpinistinę karjerą ji įkopė į šias viršūnes: 1978 m. - Everestas 1985 m. - Nanga Parbat 1986 m. - K2 1987 m. - Šiša Pangma 1989 m. - Gašerbrum II 1990 m. - Gašerbrum I 1991 m. - Čo Oju 1991 m. - Anapurna I 1992 m. - Kančendžanga?
Man tada buvo 14 metų. Neplanavome kad aš kopsiu į viršūnes, <br>
Paskutinį kartą ją matė jaunas Meksikos alpinistas Carlos Carsolio aukštai ant Kančendžangos šiaurės vakarų šlaito bandant įkopti į jos devintąją viršūnę virš 8000 m. Carsolio sakė, kad jis neturėjo pakankamai jėgų, kad įtikintų ją leistis žemyn.  
tik pabūsiu bazinėje stovykloje, nes buvau per jauna <br>
Kaip manyta, jos kūną ant pietvakarių šlaito 1995 m. rado Fausto de Stefani, Marco Galezzi ir Silvio Mondinelli, darydami prielaidą, kad prieš nukrisdama į pietvakarių šlaitą ji užkopė šiaurės vakarų ketera beveik iki pat viršūnės. Tačiau tiksliau išnagrinėjus italų alpinistų rastus įrodymus, tokius kaip rūbų spalvą ir Bulgarijos gamybos tabletes prie kūno, buvo prieita išvada, kad tai tikriausiai yra Bulgarijos alpinisto Yordanka Dimitrova, kuris žuvo lavinoje ant pietvakarių šlaito 1994 m., kūnas. Niekas taip ir nesužinos, ar Vanda Rutkevič įkopė į Kančendžangos viršūnę. Jei įkopė, ji būtų pirmoji moteris, įkopusi į tris aukščiausias pasaulio viršūnes.
(tada į viršūnes leisdavo tik nuo 18 metų). <br>
<!-- Čia prašome aprašyti asmens biografiją. -->
Po kelių treniruočių gydytojas patikrino sveikatą ir pasakė, <br>
kad galėčiau ir aš kopti su visais į Gedimino Akstino viršūnę..
Daugiau nėjau į kalnus kaip alpinistė, <br>
bet įspūdis to kelionės ir  paties įkopimo išliko visam gyvenimui.  
 
1973 m baigiau J. Naujalio meno mokyklą,
1978 m baigiau Dailės Institutą.
Baigusi mokslus pradėjau dirbti architekte Kauno Komprojekte, vėliau sukūriau savo kompaniją.<br>
Dabar gyvenu Jungtinėje Karalystėje su vyru ir dirbu pagal specialybę pietų Anglijoje."


==Įkopimai==
==Įkopimai==
Она единственная из женщин сходила на восемь 8000-ков, и этот рекорд не побит и сегодня. Эта женщина была несокрушима, невероятно вынослива и сильна духом. Первой из женщин взошла на К2. В ее списке - Эверест, Шиша Пангма, Гашербрум I и II, Чо Ойю и Нанга Парбат. При восхождении на Канчу она исчезла - последний раз ее видели на 8200 м.


<!-- Čia prašome išvardinti įkopimus ir kitus su alpinizmu susijusius faktus. -->
1969 ekspedicija Gedimino Akstino viršūnė. Būdama 14 metų Rūta tapo jauniausia Lietuvos alpiniste.
 
Nuotrauka iš R.Augūno fotografijų knygos TAS DIDELIS MAŽAS PASAULIS


== Šaltiniai ==
[[Vaizdas:P007.jpg|320px|thumb Jauniausia Lietuvos alpinistė Rūta Kreivytė, Tian Šanis, 1969]]
<!-- Čia prašome išvardinti šaltinius. -->


<!-- Patarimas: kuriant sąrašą kiekvieną punktą pradėti žvaigždute: * -->
[[Category:Alpinistas|Kreivytė]]

06:30, 18 vasario 2018 versija


Biografija

Rūta Kreivytė gimė 1955 m. Kaune, sportininkų Aldonos ir Vytauto Kreivių šeimoje.
Jau nuo mažų dienų Rūta girdėjo pokalbius apie žygius po kalnus.
Ir štai 1969 m. organizuojant pirmąją Lietuvos alpiniadą,
atsirado galimybė su mama išvykti į kalnus. Iš Rūtos prisiminimų:

"1969 metais mama pasiėmė mane i Tian Šanio kalnuose surengta alpiniadą,
kuri buvo skirta paminėti keturių Lietuvos alpinistų žūties dešimtmetį.
Man tada buvo 14 metų. Neplanavome kad aš kopsiu į viršūnes,
tik pabūsiu bazinėje stovykloje, nes buvau per jauna
(tada į viršūnes leisdavo tik nuo 18 metų).
Po kelių treniruočių gydytojas patikrino sveikatą ir pasakė,
kad galėčiau ir aš kopti su visais į Gedimino Akstino viršūnę.. Daugiau nėjau į kalnus kaip alpinistė,
bet įspūdis to kelionės ir paties įkopimo išliko visam gyvenimui.

1973 m baigiau J. Naujalio meno mokyklą, 1978 m baigiau Dailės Institutą. Baigusi mokslus pradėjau dirbti architekte Kauno Komprojekte, vėliau sukūriau savo kompaniją.
Dabar gyvenu Jungtinėje Karalystėje su vyru ir dirbu pagal specialybę pietų Anglijoje."

Įkopimai

1969 ekspedicija Gedimino Akstino viršūnė. Būdama 14 metų Rūta tapo jauniausia Lietuvos alpiniste.

Nuotrauka iš R.Augūno fotografijų knygos TAS DIDELIS MAŽAS PASAULIS

thumb Jauniausia Lietuvos alpinistė Rūta Kreivytė, Tian Šanis, 1969