Aldona Žitkutė Kreivienė

Iš Alpinizmo vikis.

Peršokti į: navigaciją, paiešką


Biografija

Gimė 1931 metais sausio 8 d. Kaune ir gyveno Jiesios kaime, Kauno rajone (dabar ten jau Kauno miesto teritorija). Jos mama buvo kilusi iš Skriaudžių. Aldona buvo jauniausia 6 vaikų šeimoje. Tiesa, ji buvo 7-tas vaikas, bet vienas, gimęs prieš Aldoną, mirė kelių savaičių.

Kaip ir daugeliui to meto šeimų teko patirti visus pokario baisumus. Tėtis ir vyriausias brolis buvo ištremti. Tuo metu būdama vaikas Aldona pribėgo prie tremtinių traukinio ir, rizikuodama būti apšaudoma, spėjo įmesti kelionei maisto.

1950 metais Aldona baigė Kauno 5-ąją mergaičių gimnaziją. Tai buvo paskutinioji laida, kai mergaitės mokėsi ryte, o berniukai - po pietų, t.y. atskirai. Mokykloje Aldona pasižymėjo kaip puiki bėgikė: ji 1948 ir 1949 metais tapo Lietuvos kroso čempione 1000m distancijoje (laikas 3:19,0), o 1950 m. čempionė dvigubai ilgesnėje 2000 distancijoje (laikas 8:25,7). Stadiono take Aldona 800m distancijoje tapo Lietuvos čempione 1950 m., o 1951 m. laimėjo sidabro medalį (laikas 2:27,3). Taip pat gerai sekėsi ir 400m distancijoje - 1950 ir 1951 metais sidabro medalis (laikas 1:02,3).

Todėl 1950 metais įstojo į Kūno kultūros institutą. Deja, smarkus apsinuodijimas varžybose Rygoje atėmė daug sveikatos ir vėliau Lietuvos rinktinėje jau nesportavo. 1954 metais Aldona baigė institutą ir su entuziazmu pradėjo fizinio lavinimo mokytojos karjerą. Pradžioje dirbo Kauno medicinos mokykloje, vėliau Kauno 18-oje Vilijampolės ir 22-oje Žaliakalnio mokyklose. Visur moksleiviai prisimena mokytoją kaip aktyvią renginių organizatorę: krosai, varžybos, tautinių šokių repeticijos.

Iš dukros Rūtos prisiminimų:
"Mama buvo kalnų slidinejimo pradininkė Kaune. Kiekviena žiemą, kai tik iškrisdavo pirmas sniegas, aplink Ąžuolyną gyvenę vaikai jau belsdavosi į mūsų namų duris su klausimu: teta, kada prasidės treniruotės? Kai man buvo 4 metai, mama pradėjo mokinti mane slidinėti Ąžuolyno šlaituose. Kiti vaikai, pamatę mano neįprastą aprangą,slides ir neįprastą slidinėjimo techniką, prašydavo ir juos pamokinti. Taip mama tapo trenere ir dirbo be jokio atlygio, visuomeniniais pagrindais. Tada prisijungė ir jos mokyklos (22 vidurine), kur ji dirbo, mokiniai. Mama pradėjo varstyti įvairių organizacijų duris prašydama inventoriaus, Dinamo sporto draugija padėjo slidėmis ir kita įranga."

Iš knygos Marius Grinbergas - Kalnai. Slidės. Lietuviai/ Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynių istorija- 2015. Pilnas variantas yra čia
A. Kreivienė daug metų treniravo Kauno kalnų slidininkus. Daug vaikų išmoko slidinėti ir dalyvavo įvairiose varžybose. Vieniems ji buvo „mokytoja“, „treneris“, kitiems – „teta“, „mama“. A. Kreivienė prisimena savo darbą: „Apie 1960 m., dirbdama Kauno XXII vidurinėje mokykloje, įkūriau kalnų slidinėjimo būrelį, treniravomės Ąžuolyne, Dainų slėnyje su paprastomis slidėmis ir batais. Vaikams reikėjo inventoriaus. Nebuvo nei slidžių, nei pinigų joms pirkti. Vargais negalais įsigijome 20 porų medinių slidžių. Vietiniai vaikai sakydavo: teta, priimkit ir mus treniruotis. Kiti pradėjo vadinti trenere. Po kiek laiko suorganizavau ir pravedžiau moksleivių kalnų slidinėjimo Kauno m. varžybas. 25 metus tempiau malonų, vaikų džiaugsmo pripildytą, bet man nelengvą vežimą, nes dirbau viena, nieko už tai negaudama ir nereikalaudama. Tas visuomeninis darbas – tai duoklė vaikams ir kalnų slidinėjimui. 1980 m. subūriau jau suaugusius kalnų slidininkus bei vaikų tėvus ir nutarėm įkurti Kauno miesto kalnų slidinėjimo federaciją, pirmininku išsirinkome V. Menkevičių.“

Pati Aldona atrado kalnus 1957 metais. Ji tapo pirmąja Lietuvos laipiojimo uolomis čempione, 1963 - 1966 metais daugkartine kalnų slidinėjimo slalomo čempione Lietuvos žiemos spartakiadose. Tarp daugelių jos auklėtinių yra alpinistai broliai Eugenijus ir Romas Bajorai, Eimutis ir Kęstutis Karčiauskai.

Šiuo metu Aldona kaip buvusi universali sportininkė aktyviai dalyvauja Kauno sporto veteranų klubo „Ąžuolynas“ veikloje


Įkopimai

1958 Elbrusas, Ach-Su, Čeget Karabaši, Elbruso traversas, Irikčatas, Irikčatas R, Kogutajbaši, Kzgembaši, Ulukarabaši, Via Tau, Kaukazas.

1959 Ščiurovskio v. Kaukazas.

1962 Kirpič, Kaukazas.

1969 Gedimino Akstino viršūnė, Tian Šanis.

Šaltiniai

Lietuvos sporto enciklopedija [1]

Aldona su marškiniais baltais kalnieriukais Su draugais

Taip atrodė tų laikų alpinistinės stovyklos Kreiviene (6).jpg Kreiviene (7).jpg

Kreiviene (3).jpg Kreiviene (4).jpg Kreiviene (10).jpg

Kreiviene (8).jpg Kreiviene (9).jpg Vietinės spaudos "Kauno tiesa" iškarpos apie alpinistų varžybas Alpinistinės stovyklos dokumentas apie įkopimus

Asmeniniai įrankiai
Google AdSense