Libertas Klimka

Iš Alpinizmo vikis.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Libertas Klimka (1940 m. rugsėjo 18 d. Kaune)
Klimka.jpg
– fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, VPU profesorius, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininkas Lietuvoje.

Biografija

Susidomėjęs fizika, 1963 m. baigė VU Fizikos ir matematikos fakultetą, 1964–1967 m. mokėsi Puslaidininkių fizikos instituto aspirantūroje, 1972 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją.

1967–1975 m. Puslaidininkių fizikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1975–1992 m. – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) docentas. 1992 m. išrinktas Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Baltų proistorės katedros docentu, 2003 msuteiktas profesoriaus vardas.2001–2005 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto prodekanas. Nuo 2005 m. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas.

Yra parašęs per aštuonis šimtus įvairių mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, bendradarbiauja su laikraščiais, žurnalais, dalyvauja Lietuvos radijo ar televizijos laidose. Astronominio kalendoriaus „Lietuvos dangus“ bei periodinių leidinių „Istorija“, „Fizikų žinios“, „Kultūros aktualijos“, „Lietuvos muziejai“ ir „Etnokosmologija“ redkolegijų narys.

. Žmona Julija Rita – redaktorė, dukros Lina Aistė – sociologė, Indrė Dalia – filologė.

Plačiau: http://lt.wikipedia.org/wiki/Libertas_Klimka

Veikla

Mokslinio darbo kryptys – tiksliųjų ir taikomųjų mokslų bei technikos istorija Lietuvoje, baltų kosmologija, liaudies kalendoriniai papročiai. Įtvirtino naują Lietuvoje tarpdisciplininę mokslo šaką – paleoastronomiją. Vienas Lietuvos etnokosmologijos muziejaus Kulionyse įkūrimo (1980 m.) iniciatorių, nuo 1990 m. jo mokslinis vadovas. Su kitais 1995 m. suprojektavo Saulės laikrodį Nidoje. Atskleidė XIV a. pab.- XV a. pr. statinio ant Birutės kalno Palangoje astronominę paskirtį. Kaip ekspertas tyrinėja Lietuvos bažnyčių laikrodžius.

Nuo studentiškų metų draugauja su turistais, laipiojo Tian Šanyje.

Ikopimai

1979 Gedimino Akstino viršūnė, Tian Šanis.

Asmeniniai įrankiai
Google AdSense