Juozapas Algimantas Krikštopaitis

Iš Alpinizmo vikis.
Pereiti į navigaciją Jump to search

Juozapas Algimantas Krikštopaitis (1931 m. kovo 13 d. Kaunas -2018 m. lapkričio 10 d. Vilniuje)– Lietuvos mokslo istorikas ir filosofas, chemikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Pamyras, 1964
Kaukazas, 1980

Biografija[keisti]

1954 m. baigė Kauno politechnikos instituto Chemijos technologijos fakultetą. 1959-1961 m. Statybos ir architektūros instituto aspirantas. 1962 m. technikos mokslų kandidatas, 1989 m. filosofijos mokslų daktaras.

1958-1965 m. Lietuvos mokslų akademijos Statybos ir architektūros instituto, 1965-1978 m. Fizikos ir matematikos instituto (nuo 1977 m. Fizikos institutas) bei Puslaidininkių fizikos instituto mokslinis bendradarbis. Nuo 1978 Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto (nuo 1991 m. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, nuo 2002 m. Kultūros, filosofijos ir meno institutas) bendradarbis, 1993-2001 m. Humanizmo filosofijos skyriaus vedėjas. Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo Senato narys,1992-1999 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete, nuo 1998 m. Vilniaus pedagoginio universiteto ir Kauno technologijos universiteto dėstytojas, nuo 1999 m. profesorius.

Nuo 1972 m. Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos mokslinis sekretorius, nuo 1996 m. vadovas. 1999-2001 m. ir nuo 2003 m. Baltijos valstybių mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos prezidentas.

Žmona grafikė Albina Makūnaitė.

Nekrologas: http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Kalnuose_žuvusių_alpinistų_kapai,_nekrologai#Nekrologai

Mokslinė veikla[keisti]

Tyrinėja technologijos, fizikinės chemijos problemas, gamtos mokslų ir technikos istoriją bei filosofiją, T. Grotuso mokslinę veiklą. Lietuvos istorinius, politinius, socialinius, kultūrinius ir meno reiškinius analizuoja istoriniais ir struktūriniais, semiotiniais metodais. Parašė mokslo populiarinamųjų, publicistikos straipsnių, esė. VLE|XI, 50 psl.

Bibliografija[keisti]

  • Snieguotosios viršūnės (pirmoji knyga lietuvių kalba apie alpinizmą, 1960 m.)
  • Didžiuoju Pamyro keliu (1962)
  • Klasikinė medžiagos koncepcija (1984 m., rusų kalba)
  • Fizikinė realybė kvantiniu aspektu (1986, rusų k.)
  • Prievartą patyrusiųjų laikysena (1997 m.)
  • Pralenkęs laiką: Theodor Grotthuss (2001 m.)
  • Saugi valstybė: idėja ir tikrovė (2004, su A. Rimaite)
  • Pasakojimų sandara: Struktūrinė tikrovę aiškinančių tekstų interpretacija (2006 m.)
  • Albina Makūnaitė: dramatinė dailės poetika (2006)
  • Nepakartojamos akimirkos: susitikimai su kultūros kūrėjais (2011 m.)
  • Išmintis, atsiverianti pažinimo kelyje (2013 m.)
  • Neįveikiama teatro galia (2014 m.)
  • Istorijos vėjų pagairėje. Lietuvos mokslo ir švietimo raidos bruožai (2015 m., su L. Klimka)
  • Iškilių asmenybių gyvenimo tiesa. (2016 m.)

Šaltiniai[keisti]