Brolių Bajorų viršūnė

Iš Alpinizmo vikis.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
[[Vaizdas:Broliu_Bajoru.JPG|350px|right]
Jūratė
]
Stasys Navickas
Algis Gudelis
Rimvydas Simutis
Bronius Varsackas
Vidmantas Paulikas
Vieta – Pietvakarių Pamyras, Šachdaros/Vachano kalnagūbris
Aukštis – 5596m
Viršūnės pavadinimo kilmė – Viršūnė pavadinta Lietuvos alpinistams broliams Bajorams atminti. Eugenijus Bajoras žuvo 1982 m. liepos 17 d., kopdamas į Korženevskajos viršūnę. Romualdas Bajoras mirė 1980 m. vasario 17 d.
Pirmojo įkopimo data – 1984-08-12 d. 17 val.
Įkopimo maršrutas – Šiaurine ketera, 4B sunkumo kategorija

Turinys

Įkopimo charakteristika

maršruto ilgis – 1340m (IV ir V sunkumo kategorijos dalys – 250m)
vidutinis įkopimo statumas (IV ir V s.k. dalys) – 70 laipsnių
Įkalta kablių: uolų - 17, ledo – 14.
Įkopimo dienų skaičius – 3.
Įkopimo valandų skaičius - 9.
Nakvynių skaičius – 2 (viena 5250m aukštyje, kita 5526m aukštyje).
Laikas: išėjimo iš bazinės stovyklos – 1984-08-11 d. įkopimo į viršūnę – 1984-08-12 d. sugrįžimo į bazinę stovyklą – 1984-08-13 d.

Pirmojo įkopimo dalyviai

Jūratė Bajorienė Valiukaitė, 1955, vadovė
Stanislovas Navickas, 1951, dalyvis
Algis Gudelis, 1953, dalyvis
Rimvydas Simutis, 1953, dalyvis
Bronius Varsackis, 1958, dalyvis
Vidmantas Paulikas, 1963, dalyvis

Dėl viršūnės pavadinimo

1975-1982 metais Kauno ir Lietuvos alpinizmo sporte ryškiai išsiskyrė broliai Eugenijaus ir Romualdas Bajorai. Tuo metu jie buvo Kauno jaunų alpinistų siela. Tai buvo puikūs alpinistai, uolų laipiotojai, jaunų alpinistų ugdytojai.

Tragiška lemtis pasisuko taip, kad 1980 m. staiga mirė Romualdas, o 1982 m. kopdamas į Korženevskajos viršūnę Pamyre lavinoje žuvo Eugenijus. Puikių draugų atminimui jų vardu nuspręsta pavadinti uolinę gražuolę viršūnę Vnukuto slėnyje.

Vrangos slėnio schema su lietuviškom viršūnėm

Įkopimo aprašymas

Nuo bazinės stovyklos, kuri yra Vnukuto ir Čondžirav upių santakoje, link viršūnės reikia eiti dešiniuoju Čondžirav upės krantu. Nuo bazinės stovyklos iki ledyno – 4-4,5val. Toliau eiti ledynu į kairę link keteros panašios į tvorą. Nuobirynais pakylame ant keteros, panašios į tvorą. Prieš išeinant į keterą – signalinis turas. Nuo signalinio turo eiti ant uolų – 5300m. Praėjus 80-100m žemyn – patogi aikštelė nakvynei. Toliau, praėjus 150m sudūlėjusiomis uolomis, prieiti prie 35 laipsnių statumo 130m ilgio šlaito. Šlaitą reikia įveikti naudojant saugai ledo kablius. Toliau – uolų sienelė – 6m (IV+ s.k. 75laipsnių stat.). Praėjus 40m ketera – nusileidus žemyn diulferiu (80m 80laipsnių) – prieinam prie 35 laipsnių statumo sniego-ledo šlaito, kurio ilgis 80m. Toliau – nusileidimas šlaitu (saugai naudoti kablius) iki Pagrindinio balno. Apačioje gali būti ledo! Nuo signalinio turi iki Pagrindinio balno – 4val. Nuo balno, praėjus 40m, prieinam prie 40m sienelės (IV s.k., 60 laipsnių), kurią praeiname dešiniąja puse. Toliau eiti sudūlėjusiomis uolomis ketera į viršų. Praėjus 100m prieinam prie antrosios 40m sienelės (III s.k., 30 laipsnių), kurią praeinam tiesiai į viršų (byra akmenys!). Praėjus 100m ketera, prieinam sudėtingiausią vietą – Juodąją sieną – 40m aukščio (V s.k., 80 laipsnių) su dviem plyšiais. Sieną reikia praeiti dešiniuoju plyšiu (saugai naudoti kablius). Rekomenduojama pirmajam eiti be kuprinės. Praėjus 40m ketera – nusileidimas diulferiu (10m, 85 laipsniai). Toliau apeinam uolų pirštą iš dešinės ir dešiniąja viršūnės keteros puse išeinam į viršūnę 5596m. Nuo signalinio turo iki viršūnės 9 valandos kelio. Nusileidimas – pakilimo keliu (4B s.k.) ir toliau kuluaru žemyn Pietryčių kryptimi. Nusileidimas nuo viršūnės iki bazinės stovyklos – 6 valandos kelio.

Broliai Bajorai

Br.Bajorai.jpg Br.Bajorai-2.jpg

Asmeniniai įrankiai
Google AdSense