Čerskio viršūnė

Iš Alpinizmo vikis.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Čerskio v..jpgBuriatija.jpg
Buriatija2.jpg

Alpinistiniu požiūriu įdomi Čerskio viršūnė yra prie Baikalo ežero šiaurinėje dalyje. Ten nuo Kotelnikovo iškyšulio prasideda vienas populiariausių pėsčiųjų maršrutų link aukščiausios Baikalo kalnagūbrio viršūnės, Čerskio kalno, 2572 m,(yra variantas - 2588 m.)alpinistinė kategorija -2A. Iškišulį galima pasiekti vandens keliu vasarą nuo Nižneangarsko, Severobaikalsko, Baikalsko kaimo. Žiemą iki Kotelnikovo iškyšulio iš Baikalsko veikia automobilių kelias (ledu – 35 km).

Plačiau apie kopimą: http://baikaler.ru/guide/sight/gora-cherskogo/

Antrasis Čerskio vardu pavadintas kalnas yra pieva apaugęs kupolas. Kalnai aplink pietinį Baikalą neaukšti, tačiau gražūs. Pietinėje Baikalo pusėje driekiasi Cha­mar-Dabano kalnynas, kurio lankomiausia vir­šūnė (2090 m) pavadinta Čerskio vardu.

Jonas Čerskis

Jonas Čerskis (Pl - Jan Czerski; Ru - Иван Дементьевич Черский;)gimė 1845 m. gegužės 15 d. Svolnoje, Vitebsko gubernija – mirė 1892 m. birželio 25 d. Kolymskoje, Sibire – lietuvių bajorų kilmės keliautojas ir atradėjas, geologas, speleologas,paleontologas ir geografas, tyrinėjęs Sibirą.

Mokėsi Vilniaus I-oje gimnazijoje ir Bajorų institute. Už dalyvavimą 1863–1864 m. sukilime buvo atiduotas į rekrūtus ir ištremtas į Omską. Ten išaiškėjo jo gabumai geologijai ir zoologijai, čia jis parašė pirmąjį mokslinį straipsnį apie Omsko apylinkių geologinę struktūrą. Gyvendamas Sibiro tremtyje, trejus savo veiklos metus paskyrė Rytų Sajanų urvams, sugebėjo geologiškai ištirti apie tūkstančio kvadratinių kilometrų plotą. 1871 m. iš kariuomenės paleistas nuvyko į Irkutską jau būdamas savamokslis kraštotyrininkas. Rusijos geografų draugijos Rytų Sibiro skyrius Irkutske jį išugdė mokslininku. Čia jis tapo žymaus geologo ir geografo Aleksandro Čekanovskio padėjėju ir mokiniu. Zoologijos jis mokėsi iš politinio tremtinio, buvusio Varšuvos vyriausiosios mokyklos profesoriaus B. Dibovskio.

1871 m. su bendradarbiu N. Gartungu Irkutske aptiko paleolito epochos meno dirbinių. Tai pirmasis toks radinys Sibire. 1875 m. savo III ekspedicijos metu kompleksiškai ištyrinėjo ir aprašė Nižneudinsko urvą, o po metų, IV ekspedicijos metu – Balagansko urvą, Chamar Dabano kalnagūbrį. Vienoje Bogatyrskajos urvo oloje aptiko senovės žmonių urvų meno pėdsakų – ant skliauto buvo bėgančio elnio piešinys. 1877–1880 m. ištyrė Baikalo ežero krantus, sudarė jo geologinį žemėlapį. 1891 m. dalyvavo ekspedicijoje Indigirkos ir Kolymos paupiais. Žymiausias Čerskio mokslinis pasiekimas – mumifikuotos faunos atradimas Nižneudinsko urve. Didžiausia šio atradimo sensacija buvo išnykusių žinduolių naujos rūšies – Nižneudinsko šuns atradimas. Rusijos geografų draugija jį apdovanojo mažaisiais sidabro ir aukso medaliais (1876 ir 1878 m.), auksiniu Litkės medaliu 1886 m.

Nutraukęs ryšius su Rusijos geografų draugijos Sibiro skyrium 1882 m. dirbo meteorologu steigiamoje Žemutinės Tunguskos stotyje. Po metų grįžo pas gimines netoli Irkutsko. 1885 m. Rusijos Mokslų Akademijos kvietimu pradėjo darbą Peterburgo zoologijos muziejuje. Čia aprašė savo ir kitų ekspedicijos dalyvių surinktą medžiagą. 1891 m. su šeima išvyko į trejų metų ekspediciją tirti Indigirkos, Kolymos ir Janos upų baseinų. Darbas ekspedicijoje palaužė sveikatą ir antraisiais darbo metais jis mirė. Palaidotas Kolymskojės gyvenvietėje, kairiajame Kolymos upės krante.

S. Obručevo siūlymu, per paskutinę Čerskio ekspediciją atrastas kalnynas, didesnis už Kaukazą, aukštesnis už Uralo kalnus, buvo pavadintas Čerskio kalnagūbriu. Jo garbei Jakutijoje pavadintas Čerskio kalnynas, Čerskio gyvenvietė, aukščiausias kalnas Baikalo kalnagūbryje (2572 m.). Yra ir antras kalnas pavadintas Čerskio vardu: tai 2090 m. aukščio kalnas Chamar- Dabano kalnyne, pietiniame Baikalo krante. Lietuvoje jo atminimas įamžintas gatvės pavadinime Vilniuje.

Plačiau apie Baikalą ir aplinkinius kalnus: http://www.spauda.lt/history/russian/baikala.htm

Asmeniniai įrankiai
Google AdSense