Gedimino Akstino viršūnė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Alpinizmo vikis.
Pereiti į navigaciją Jump to search
>JarasOK
(Iškeliu „Kalnai pavadinti lietuviškai“)
>JarasOK
 
(nerodoma 45 tarpinės versijos, sukurtos 3 naudotojų)
1 eilutė: 1 eilutė:
==PIRMAS KALNAS GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ==
[[Vaizdas:Karakolo_sritis_ir_lietuviškų_viršūnių_vieta.jpg|600px|thumb|Žaliai pažymėta lietuviškų viršūnių teritorija]]
1959 m. spalio mėn. 12 d.


GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ 4250 m
==PIRMAS KALNAS: GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ==
TIAN ŠANIS, KIRGIZIJA
: 1959 m. spalio mėn. 12 d.
: GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ 4250 m [[Tian Šanis]], KIRGIZIJA
Kalno pavadinima|s atsirado iš studentiškos draugystės. Boksininkas Alimas Romanovas iš Rygos ir kaunietis [[Gediminas Akstinas]], pabėgęs nuo Sibiro tremties, studijavo Leningrado Kūno kultūros institute viename kurse. Atostogų metu Gediminas grįžti į Lietuvą negalėjo, buvo gaudomas, tad važiuodavo į Kaukazą ir ten tapo žymiu alpinistu. Į alpinizmą jis įtraukė ir Alimą. Vėliau, po instituto baigimo, kai Gediminas jau galėjo grįžti į Lietuvą, jis užleido savo darbo vietą Kirgizijos sostinėje Alimui Romanovui.
[[Vaizdas:Alpiniados emblema.jpg|thumb|Emblema]] [[Vaizdas:Knygos_viršelis.jpg|thumb|Knygos apie viršūnę viršelis]]


[[Vaizdas:Gedimino_Akstino_v.jpg|300px|thumb|left|Gedimino Akstino viršūnė]]
[[Alimas Romanovas]] buvo alpinistinės stovyklos viršininkas Tian Šanio kalnuose, kai 1959 m sužinojo, jok Kaukaze žuvo jo draugas Gediminas.
Karakolo slėnyje netoli Isykkulio ežero jis surado bevardę viršūnę, suorganizavo kirgizų alpinistų ekspediciją, į ją pakvietė lietuvių alpinistus.  
1959 m spalio 12 d kartu su kirgizais į viršūnę įlipo [[Marija Melinskaitė]], [[Kazys Monstvilas]] ir [[Paulius Normantas]].
Pirmųjų įkopėjų teise jie viršūnę pavadino Gedimino Akstino vardu.


Kalno pavadinimas atsirado iš studentiškos draugystės. Boksininkas Alimas Romanovas iš Rygos ir kaunietis Gediminas Akstinas, pabėgęs nuo Sibiro tremties, studijavo Leningrado Kūno kultūros institute viename kurse. Atostogų metu Gediminas grįžti į Lietuvą negalėjo, buvo gaudomas, tad važiuodavo į Kaukazą ir ten tapo žymiu alpinistu. Į alpinizmą jis įtraukė ir Alimą. Vėliau, po instituto baigimo, kai Gediminas jau galėjo grįžti į Lietuvą, jis užleido savo darbo vietą Kirgizijos sostinėje Alimui Romanovui.
* [[Alimas Romanovas]] g. 1927,
* [[Marija Melinskaitė]] g. 1931-12-28, tarnautoja, Kaunas,
* [[Kazys Monstvilas]] g. 1934-03-01, geologas, Vilnius,
* [[Paulius Normantas]] g. 1929, plaukimo treneris, Kaunas.


[[Vaizdas:G.Akstino_nuotraukos.jpg|400px|thumb|left|Gedimino Akstino nuotraukos]]
1960 m. įkopė pirmosios lietuvių alpinistinės ekspedicijos dalyviai: [[Marija Melinskaitė]], [[Kristina Racevičiūtė]], [[Liuda Bandaros]], [[Augustas Kubilius]], [[Eugenijus Lašovas]], [[Algirdas Norkus]], [[Jaroslavas Okulič-Kazarinas]], [[Petras Tulevičius]].


[[Vaizdas:Gediminas Akstinas portretas.jpg|200px|thumb|right|Gediminas Akstinas]]


[[Vaizdas:1959.jpg|300px|thumb|right|Mieliauskas, Akstinas, Vosylius, 1959 m.]]


Alimas Romanovas buvo alpinistinės stovyklos viršininkas Tian Šanio kalnuose, kai 1959 m sužinojo, jok Kaukaze žuvo jo draugas Gediminas. Karakolo slėnyje netoli Isykkulio ežero jis surado bevardę viršūnę, suorganizavo kirgizų alpinistų ekspediciją, į ją pakvietė lietuvių alpinistus. 1959 m spalio 12 d kartu su kirgizais į viršūnę įlipo Marija Melinskaitė, Kazys Monstvilas ir Paulius Normantas. Pirmųjų įkopėjų teise jie viršūnę pavadino Gedimino Akstino vardu.
[[Laima Akstinaitė]] dalyvavo [[1969]] m. Alpiniadoje ir kopė į kalno viršūnę. Šis kalnas Tian Šanyje pavadintas jos brolio Gedimino Akstino vardu.


[[Vaizdas:Karakol.jpg|300px|thumb|left|Karakolo viršūnė]]
Laima su broliu, dar paaugliai, buvo išvežti į Sibirą 1941 metų birželį. Kartu šalo ir badavo žeminėje, kurią pūgos visai užpustydavo. Karui pasibaigus, pabėgo iš tremties į Lietuvą, bet čia juos vėl persekiojo ir gaudė. Laimą ištrėmė antrą kartą, o Gediminas išsislapstė Rusijoje.


Alimas Romanovas g. 1927,
Pagerbdama savo žuvusio brolio atminimą, Laima, nors nebūdama alpinistė, įkopė į Gedimino Akstino viršukalnę.


Marija Melinskaitė g. 1931-12-28 tarnautoja Kaunas,
[[Liudvikas Aksamitauskas]]: tapyti paveikslai ekspedicijoje prie Akstino v. 1961 m. žr.: [[Paveikslai]].


Kazimieras Monstvilas g. 1934-03-01 geologas Vilnius,
Gedimino Akstino viršūnė yra populiariausia ir lietuvių labiausiai lankoma.
Per 30 metų į ją įkopė šimtai alpinistų, kalnų turistų ir kitokių keliautojų.
Kasmet į Karakolo slėnį atkeliauja kalnų mylėtojai iš Lietuvos.
Iki 2017 m. viršūnėje pabuvojo apie 930 kopėjų iš Lietuvos.


Paulius Normantas g. 1929 plaukimo treneris Kaunas.
Karakolo rajono kalnų žemėlapiai:[[Vaizdas:Tian_Sanis_(su_liet._v.).pdf‎]]
 
Gedimino Akstino viršūnė yra populiariausia ir labiausiai lankoma. Per 30 metų į ją įkopė šimtai alpinistų, kalnų turistų ir kitokių keliautojų.
http://nakarte.tk/#m=13/42.20856/78.63344&l=T/Mt/Wp
 
 
Apie įkopimus į Gedimino Akstino viršūnę ekspedicijoje KARAKOLAS2017: http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Akstino_vir%C5%A1%C5%ABn%C4%97
 
<gallery Caption="Alpinistai">
Vaizdas:Gediminas Akstinas portretas.jpg|Gediminas Akstinas
Vaizdas:1959.jpg|Mieliauskas, Akstinas, Vosylius, 1959 m.
Vaizdas:Akstinaitė-Viršilas.jpg|Laima Akstinaitė ir Vytautas Viršilas viršūnėje
Vaizdas:Grupė.jpg|Alpiniados metu grupė alpinistų ruošiasi kopimui
Vaizdas:Marija Melinskaite 1.jpg|Marija Melinskaitė
Vaizdas:Akstino_viršūnėje-2.jpg|Saulius Vilius ir Algimantas Jucevičius viršūnėje
</gallery>
 
<gallery Caption="Vaizdai">
Vaizdas:Gedimino_Akstino_v.jpg|Gedimino Akstino viršūnė (Foto: Romualdo Augūno)
Vaizdas:Nusileidimas_nuo_viršūnės.jpg|Nusileidimas nuo viršūnės (Foto: Romualdo Augūno)
Vaizdas:Leidimasis_nuo_Akstino.jpg|Nusileidimo nuo viršūnės pradžia (Foto: Vytautas Zinkevičius)
Vaizdas:Virsuniu_simfonija.jpg|Vaizdas nuo viršūnės (Foto: Vytautas Zinkevičius)
Vaizdas:Karakol.jpg|Karakolo viršūnė
</gallery>
 
[[Vaizdas:Akstinas-2017.jpg|850px]]
 
==Nuorodos==
* Žygio (2010) per "lietuviškas" viršūnes ataskaita:  http://www.zygis.vu.lt/getfile.php?id=441
* Gedimino Akstino viršūnės įkopėjų sąrašas: [[media:Akstino_viršūnės_įkopėjų_sąrašas.pdf|pdf]]


[[Kategorija:Kalnas pavadintas lietuviškai|01 lietuviškas kalnas]]
[[Kategorija:Kalnas pavadintas lietuviškai|01 lietuviškas kalnas]]
[[Kategorija:Viršūnė]]
[[Kategorija:Viršūnė]]

Dabartinė 13:27, 18 sausio 2020 versija

Žaliai pažymėta lietuviškų viršūnių teritorija

PIRMAS KALNAS: GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ[keisti]

1959 m. spalio mėn. 12 d.
GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ 4250 m Tian Šanis, KIRGIZIJA

Kalno pavadinima|s atsirado iš studentiškos draugystės. Boksininkas Alimas Romanovas iš Rygos ir kaunietis Gediminas Akstinas, pabėgęs nuo Sibiro tremties, studijavo Leningrado Kūno kultūros institute viename kurse. Atostogų metu Gediminas grįžti į Lietuvą negalėjo, buvo gaudomas, tad važiuodavo į Kaukazą ir ten tapo žymiu alpinistu. Į alpinizmą jis įtraukė ir Alimą. Vėliau, po instituto baigimo, kai Gediminas jau galėjo grįžti į Lietuvą, jis užleido savo darbo vietą Kirgizijos sostinėje Alimui Romanovui.

Emblema
Knygos apie viršūnę viršelis

Alimas Romanovas buvo alpinistinės stovyklos viršininkas Tian Šanio kalnuose, kai 1959 m sužinojo, jok Kaukaze žuvo jo draugas Gediminas. Karakolo slėnyje netoli Isykkulio ežero jis surado bevardę viršūnę, suorganizavo kirgizų alpinistų ekspediciją, į ją pakvietė lietuvių alpinistus. 1959 m spalio 12 d kartu su kirgizais į viršūnę įlipo Marija Melinskaitė, Kazys Monstvilas ir Paulius Normantas. Pirmųjų įkopėjų teise jie viršūnę pavadino Gedimino Akstino vardu.

1960 m. įkopė pirmosios lietuvių alpinistinės ekspedicijos dalyviai: Marija Melinskaitė, Kristina Racevičiūtė, Liuda Bandaros, Augustas Kubilius, Eugenijus Lašovas, Algirdas Norkus, Jaroslavas Okulič-Kazarinas, Petras Tulevičius.


Laima Akstinaitė dalyvavo 1969 m. Alpiniadoje ir kopė į kalno viršūnę. Šis kalnas Tian Šanyje pavadintas jos brolio Gedimino Akstino vardu.

Laima su broliu, dar paaugliai, buvo išvežti į Sibirą 1941 metų birželį. Kartu šalo ir badavo žeminėje, kurią pūgos visai užpustydavo. Karui pasibaigus, pabėgo iš tremties į Lietuvą, bet čia juos vėl persekiojo ir gaudė. Laimą ištrėmė antrą kartą, o Gediminas išsislapstė Rusijoje.

Pagerbdama savo žuvusio brolio atminimą, Laima, nors nebūdama alpinistė, įkopė į Gedimino Akstino viršukalnę.

Liudvikas Aksamitauskas: tapyti paveikslai ekspedicijoje prie Akstino v. 1961 m. žr.: Paveikslai.

Gedimino Akstino viršūnė yra populiariausia ir lietuvių labiausiai lankoma. Per 30 metų į ją įkopė šimtai alpinistų, kalnų turistų ir kitokių keliautojų. Kasmet į Karakolo slėnį atkeliauja kalnų mylėtojai iš Lietuvos. Iki 2017 m. viršūnėje pabuvojo apie 930 kopėjų iš Lietuvos.

Karakolo rajono kalnų žemėlapiai:Vaizdas:Tian Sanis (su liet. v.).pdf

http://nakarte.tk/#m=13/42.20856/78.63344&l=T/Mt/Wp


Apie įkopimus į Gedimino Akstino viršūnę ekspedicijoje KARAKOLAS2017: http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Akstino_vir%C5%A1%C5%ABn%C4%97

  • Alpinistai

  • Gediminas Akstinas

  • Mieliauskas, Akstinas, Vosylius, 1959 m.

  • Laima Akstinaitė ir Vytautas Viršilas viršūnėje

  • Alpiniados metu grupė alpinistų ruošiasi kopimui

  • Marija Melinskaitė

  • Saulius Vilius ir Algimantas Jucevičius viršūnėje

  • Vaizdai

  • Gedimino Akstino viršūnė (Foto: Romualdo Augūno)

  • Nusileidimas nuo viršūnės (Foto: Romualdo Augūno)

  • Nusileidimo nuo viršūnės pradžia (Foto: Vytautas Zinkevičius)

  • Vaizdas nuo viršūnės (Foto: Vytautas Zinkevičius)

  • Karakolo viršūnė

Akstinas-2017.jpg

Nuorodos[keisti]

Gauta iš „https://vikis.lt/alpinistai/index.php?title=Gedimino_Akstino_viršūnė&oldid=16176“